širdiẽs kateterizãcija, diagnostikos ir gydymo metodas – pro periferines venas (dažniausia šlaunines ar rankos) arba kraujagysles į širdies ertmes įstumiamas specialus kateteris.
gydytojai, atliekantys širdies kateterizaciją
Pro kateterį galima imti kraujo mėginius iš atskirų širdies ertmių, į širdį įtekančių venų ir ištekančių arterijų, matuoti jose kraujospūdį; tai padeda nustatyti širdies ydas. Įleidus į norimą širdies ertmę ar kraujagyslę rentgenokontrastinių medžiagų ir kartu darant serijines rentgeno nuotraukas ar filmuojant galima jas matyti, nustatyti pakitimus, pasekti, kur ir kaip iš pasirinktos vietos teka rentgenokontrastine medžiaga atskiestas kraujas; taip išaiškinamos kraujo tekėjimo kliūtys (susiaurėję vožtuvai, įgimtos kraujagyslių deformacijos), kraujo nuotėkis (blogai veikiantys vožtuvai, pertvarų defektai – skylės, papildomos jungtys). Širdies kateterizacija taip pat naudojama ligonių, turinčių širdies ydą, būklei palengvinti (pvz., įstumtu į širdį kateteriu su balionėliu praplečiami kraujagyslių susiaurėjimai ir atkuriama kraujotaka).
Širdies kateterizacijos pradininkas W. Forssmann’as, kuris 1929 prasipjovęs savo rankos veną į širdį įkišo kateterį (1956 Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su A. F. Cournand’u ir D. W. Richards’u).
širdies kateterizacijos laboratorija