širdiẽs nepakankamùmas, būklė, kai širdis negali organizmo audinių ir organų aprūpinti krauju. Būna kairiojo ir dešiniojo arba abiejų širdies skilvelių nepakankamumas. Širdies nepakankamumas gali būti ūminis ir lėtinis. Kairiojo skilvelio ūminį nepakankamumą gali sukelti miokardo infarktas, hipertoninė krizė, aortos ydos. Jis pasireiškia širdies astma – ligonis dūsta, kartais vystosi plaučių edema. Dešiniojo skilvelio ūminį nepakankamumą gali sukelti plaučių arterijos trombinė embolija, širdies dešiniojo skilvelio miokardo infarktas, kuriam būdinga hipotenzija, kardiogeninio šoko požymiai. Kairiosios širdies lėtinį nepakankamumą gali sukelti aterosklerozinė kardiosklerozė, hipertoninė liga, išeminė širdies liga (miokardo infarktas), aortos ir mitralinės ydos. Todėl mažajame kraujo apytakos rate padidėja kraujospūdis, padidėja dešiniosios širdies pusės funkcinis krūvis, vėliau vystosi jos nepakankamumas. Esant abiejų širdies sklivelių nepakankamumui, pradeda dažniau plakti ligonio širdis (tachikardija), nuo mažiausio fizinio krūvio jis dūsta, greitai pavargsta, mėlsta veidas, brinksta kojos arba kūno vietos, ant kurių jis dažniausiai guli, padidėja kepenys. Širdies nepakankamumas gydomas širdį veikiančiais glikozidais, diuretikais, kraujagysles plečiančiais, širdies raumens medžiagų apykaitą gerinančiais vaistais.
1334