širdies ūžesiai

širdiẽs ūžesia, garsai, kuriuos lemia kraujo tėkmės, einančios per širdies vožtuvus, ypatumai. Atsiranda dėl to, kad pro širdies vožtuvų angas tekanti kraujo srovė iš tolydžios virsta sūkurine. Skirstomi į funkcinius ir organinius. Funkciniai širdies ūžesiai būna dėl širdies raumens vibracijos arba pagreitėjusios kraujotakos. Nustatomi augimo laikotarpiu (iki 90 % ikimokyklinio amžiaus vaikų), atsiranda karščiuojant, susijaudinus, sergant mažakraujyste. Dažniausiai jie yra kliniškai nereikšmingi ir nerodo jokių kraujotakos sutrikimų. Organiniai (sistoliniai ir diastoliniai) širdies ūžesiai gali atsirasti dėl širdies struktūrinių pakitimų – didžiųjų kraujagyslių ar prieširdžių–skilvelių susiaurėjusios angos, nesandarių vožtuvų, per širdies ertmes tekančio kraujo spaudimo padidėjimo, širdies raumens pažeidimo. Širdies ūžesiai išklausomi stetoskopu ar fonendoskopu. Ieškant širdiesūžesių priežasties taikoma dvimatė ir doplerinė echokardiografija, vertinami vožtuvų morfologiniai pokyčiai, nustatomas vožtuvų ydos sunkumo laipsnis, širdies geometrijos, funkcijos pokyčiai, plautinės hipertenzijos laipsnis.