širdiẽs ýdos, širdies pertvarų, jos angų, didžiųjų kraujagyslių ir kitokios anomalijos, dėl kurių sutrinka normalus širdies darbas ir kraujotaka. Būna įgimtos ir įgytos.
Įgimtos širdies ydos
Pasitaiko 6–8 iš 1000 naujagimių, kai kurios siejamos su genetinėmis ligomis, alkoholio vartojimu. Skirstomos į mėlynąsias (dalis veninio kraujo patenka į arterinę sistemą, todėl atsiranda mėlynavimas – cianozė) ir baltąsias (arterinis ir veninis kraujas nesimaišo arba maišosi iš kairės į dešinę). Turintiems baltąsias širdies ydas (skilvelių pertvaros defektą, atvirą arterinį lataką, prieširdžių pertvaros defektą, aortos koarktaciją, aortos angos stenozę, plautinio kamieno stenozę) būdinga kūno masės mažėjimas, greitas nuovargis, dusulys, dažnos kvėpavimo takų ligos (vadinamieji peršalimai), dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), odos blyškumas, sulėtėjusi fizinė raida. Vyresnio amžiaus ligoniui dažnai šąla rankos, mėlynuoja nagai. Skilvelių pertvaros defektas (dažniausia, sudaro apie 20–30 % įgimtų širdies ydų) – anga skilvelių pertvaroje, dėl kurios kraujas iš kairiojo skilvelio teka ne tik į aortą, bet ir į dešinįjį skilvelį bei plaučius. Didėja spaudimas plaučių arterijoje, plaučiai perkraunami krauju (plautinė hipertenzija), iš jų daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, šie išsiplečia, sienelės storėja. Ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo, gali būti su kitomis širdies ydomis. 30–50 % ligonių nedidelė anga užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais. Mažas skilvelių pertvaros defektas nesutrikdo vaiko augimo ir raidos, būna tik tipinis (būdingas) širdies ūžesys. Didelis skilvelių pertvaros defektas operuojamas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, nedidelis ar vidutinio dydžio skilvelių pertvaros defektas – 3–5 metų vaikams. Atviras arterinis latakas (9,7 %; 2 kartus dažnesnis mergaitėms) – naujagimiui išlikusi atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, per kurią dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, čia maišosi su veniniu. Nėštumo laikotarpiu šis latakas (vadinamasis Botallo) būtinas vaisiaus kraujotakai, po gimimo užsidaro per pirmąsias 10–18 valandų ir virsta arteriniu raiščiu. Dažnai būna neišnešiotiems naujagimiams (75 % jų atviras arterinis latakas užanka savaime per kelias savaites). Dažniausiai atviras arterinis latakas būna besimptomis, širdies nepakankamumą sukelia tik tada, kai latakas didelis. Gydomas operacija. Prieširdžių pertvaros defektas (9,8 %; 2 kartus dažniau būna mergaitėms) – tarpprieširdinės pertvaros skylė. Dėl didesnio spaudimo kairiajame prieširdyje dalis arterinio kraujo patenka į dešinįjį ir maišosi su veniniu, daugiau kraujo turi pervaryti dešinysis prieširdis, daugiau jo patenka ir į dešinįjį skilvelį ir į plaučius. Ilgainiui išsiplečia dešinysis skilvelis ir prieširdis, blogiau užsidaro triburis vožtuvas (skiriantis dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio), atsiranda kraujo sąstovis venose, tinimai. Prieširdžių pertvaros defekto komplikacijos: aritmija, plautinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, kraujagyslių užsikimšimas trombu. Esant nedideliam prieširdžių pertvaros defektui vaiko augimas ir raida nesutrinka, apie 15 % prieširdžių pertvaros defektas užsidaro savaime iki 4 metų. Mažo prieširdžių pertvaros defekto gydyti nereikia, operuojami dažniausiai 1–2 metų, t. p. ikimokyklinio amžiaus vaikai su didesniu prieširdžių pertvaros defektu. Aortos koarktacija (6,8 %; berniukams pasitaiko 2 kartus dažniau) – aortos nusileidžiančios dalies susiaurėjimas. Dėl jo kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują į aortą, jo sienelės sustorėja. Mažiau kraujo patenka į apatines galūnes, vidaus organus (inkstus, žarnyną), jie nepakankamai aprūpinami deguonimi. Padidėja kraujospūdis viršutinėje ir sumažėja apatinėje kūno dalyje. Jei aortos koarktacija turintis naujagimis gimsta su susiformavusiomis aplinkinėmis (kolateralinėmis) kraujagyslėmis, kurios padeda aplenkti aortos koarktaciją, ydos požymiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje ar vyresniems (atsiranda galvos skausmų, dažnai kraujuoja iš nosies, greitai nuvargsta ar šąla kojos). Jei naujagimis neturi kolateralinės kraujotakos, jis 2–10 gyvenimo dieną staiga nustoja valgęs, ima dusti, oda tampa pilkšva, padažnėja pulsas; laiku nenustačius ydos miršta. Bet kurio tipo aortos koarktacija operuojama. Aortos angos stenozė (3–5 %; 4 kartus dažnesnė berniukams) – įgimtas aortos angos susiaurėjimas, dažniausiai dėl netinkamai išsivysčiusių vožtuvo burių, trukdantis kraujui ištekėti iš kairiojo skilvelio į aortą. Kair. skilvelis dirba didesne jėga, jo raumuo ilgainiui silpsta, atsiranda širdies nepakankamumas. Jeigu yda nesunki, girdimas tik širdies ūžesys; ydai sunkėjant atsiranda baltosioms širdies ydoms būdingų požymių. Sunki aortos angos stenozė operuojama. Plautinio kamieno stenozė (6,9 %) – jo susiaurėjimas, neleidžiantis kraujui lengvai nutekėti iš deš. skilvelio į plaučių arterijas. Dešinysis skilvelis storėja ir plečiasi, vėliau plečiasi ir dešinysis prieširdis, ilgainiui atsiranda širdies nepakankamumas. Jei plautinio kamieno stenozė yra vidutinio sunkumo arba sunki, atsiranda dusulys, odos melsvumas, skauda krūtinę; sunki yda operuojama. Turintiems mėlynąsias įgimtas širdies ydas būdinga veido, lūpų, kūno melsvumas, padažnėjęs kvėpavimas, širdies ūžesys, ritmo sutrikimai. Fallot tetrada (sudaro 5,8 %) – sudėtinga širdies yda, kurią sudaro keturi komponentai: plautinio kamieno stenozė, skilvelių pertvaros defektas, aortos žiočių dekstrapozicija (aorta atsiveria dešiniau negu įprasta) ir dešiniojo skilvelio hipertrofija (sienelių sustorėjimas); dažniausia mėlynoji širdies yda. Širdžiai susitraukiant kraujas į aortą patenka ne tik iš kairiojo, bet ir iš dešiniojo skilvelio. Dėl plautinio kamieno stenozės dalis veninio kraujo iš dešiniojo skilvelio sunkiau išstumiama į plaučių arteriją, kita dalis per sklivelių pertvaros defekto nuteka į aortą, todėl vaiko veidas, lūpos, kūno oda yra melsvo atspalvio. Dėl sunkesnio dešiniojo skilvelio darbo atsiranda jo hipertrofija. Klinikinę Fallot tetrados raišką lemia plautinio kamieno stenozės laipsnis. Yda dažniausiai progresuoja palengva: iš pradžių gali būti šiurkštus širdies ūžesys ir odos apie lūpas melsvumas, išryškėjantis valgant, verkiant, judant, vaikui augant atsiranda nuolatinė cianozė (daugiausia lūpų, burnos gleivinės, rankų, kojų nagų, pirštų galų), ima varginti dusulys. Progresuojant ydai ištinka dusulio ir mėlynavimo priepuoliai. Operuojama pirmaisiais gyvenimo metais. Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (4,2 %) – yda, kai aorta prasideda dešiniajame skilvelyje, o plautinis kamienas – kairiajame. 60–70 % sergančiųjų būna berniukai. Iš dešiniojo skilvelio išstumtas kraujas per aortą patenka į didįjį kraujotakos ratą, iš kurio suteka į dešinįjį prieširdį, todėl susidaro uždaras kraujotakos ratas, kuris su plaučių kraujotaka nesusisiekia ir kraujas deguonies negauna. Antrasis uždaras kraujotakos ratas susidaro kairiajam skilveliui išstūmus kraują į plautinį kamieną ir plaučius, ir jam grįžus į dešinįjį prieširdį. Jei po gimimo išlieka atviros vaisiaus kraujotakos jungtys – ovalioji anga ir arterinis latakas, tai kraujas tarp dviejų kraujotakos ratų susimaišo ir organizmas gauna šiek tiek deguonies. Naujagimiui pirmąją ar antrąją parą ryškėja viso kūno cianozė, vis labiau ima trūkti deguonies. Operuojama pirmąjį gyvenimo mėnesį. Kitos įgimtos mėlynosios širdies ydos – anomalus (netaisyklingas) plaučių venų drenažas (1,5 %), kairiosios širdies hipoplazijos sindromas (1,3 %, ypač sunki įgimta širdies yda), Ebsteino anomalija (mažiau kap 1 %).
Įgytos širdies ydos
Įgytos širdies ydos – tai širdies vožtuvų pažeidimai (vožtuvų kraštams suaugus susiaurėja anga, vožtuvo kraštams nuplyšus ar įtrūkus atsiranda vožtuvo nesandarumas). Dažniausios širdies ydų priežastys – reumatas ir infekcinis endokarditas, rečiau – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, trauma; vyresniems žmonėms vožtuvai randėja, kietėja dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių. Sergantis nesunkia yda žmogus jaučiasi beveik sveikas, kai yda progresuoja, ligonis dūsta, vargina širdies plakimas, kartais – arterijų trombembolija, kyla širdies nepakankamumas. Dažniausios įgytos širdies ydos – mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinė stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas. Mitralinio vožtuvo prolapsas – dažniausiai nepiktybinė širdies yda ar net fiziologinė bei anatominė būklė. Jis gali sukelti veriančio ar duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais – širdies vainikinių arterijų spazmus, labai retai – emboliją ir smegenų, tinklainės ar miokardo infarktą. Mitralinė stenozė (atrioventrikulinės angos susiaurėjimas) susiformuoja jaunystėje, moterimis 4 kartus dažniau negu vyrams. Pasunkėja kraujo nutekėjimas iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį, ligonis dūsta nuo fizinio krūvio, gali atsikosėti krauju, jam gali skaudėti krūtinę, virpėti prieširdžiai. Mitralinio vožtuvo nesandarumas atsiranda persirgus reumatu, t. p. dėl širdies kairiojo skilvelio išsiplėtimo sergant kitomis širdies ligomis. Susitraukiant kairiajam širdies skilveliui kraujas teka į aortą ir atgal į kairįjį prieširdį. Šis plečiasi, nes į jį patenka kraujo ne tik iš plaučių, bet ir iš kairiojo skilvelio, kuris ilgainiui irgi plečiasi, atsiranda dusulys ir kitų širdies nepakankamumo požymių. Aortos stenozė – palyginti reta širdies yda, ilgą laiką ligonio būklė būna patenkinama dėl sustiprėjusio širdies kairiojo skilvelio darbo, ilgainiui skilvelis pervargsta, nusilpsta. Įgytų širdies ydų gydymas priklauso nuo jų sunkumo, gydoma pagrindinė liga, taikoma simptominė terapija, operuojant protezuojami pažeisti vožtuvai.