širds (cor), žmogaus ir gyvūnų centrinis kraujotakos organas, kurio ritmingi susitraukinėjimai garantuoja nepaliaujamą kraujo apytaką organizme. Širdies sandara priklauso nuo kvėpavimo būdo. Per evoliuciją ji smarkiai kito – iš pulsuojančios išsiplėtusios kraujagyslės virto keturkameriu raumeningu tuščiaviduriu organu su gerai išsivysčiusiomis sienelėmis.
Žmogaus širdis
Žmogaus širdis yra krūtinės ląstoje, tarpuplautyje, dažnai didesnė dalis kairiojoje pusėje, ant diafragmos, širdiplėvės maiše. Per vidutiniškos trukmės žmogaus amžių širdis susitraukia 3–4 milijardus kartų. Kumščio dydžio, kūgio formos, tuščiavidurė; masė 200–400 g. Platesnis širdies galas, pamatas, yra nukrypęs į viršų, į dešinę ir atgal, suapvalėjusi viršūnė – žemyn, į kairę ir į priekį.
Širdį sudaro du prieširdžiai ir du skilveliai. Pamate į prieširdžius atsiveria stambiosios venos, iš skilvelių išeina arterijos. Arterijų angose yra pusmėnuliniai vožtuvai, neleidžiantys kraujui grįžti atgal į širdį. Širdies paviršiuje vainikinė vaga skiria prieširdžius nuo skilvelių; priekinė ir užpakalinė tarpskilvelinės vagos susitinka širdies viršūnėje, skiria dešinįjį ir kairįjį skilvelius. Vagose yra vainikinės kraujagyslės ir riebalai. Išilginė pertvara dalija širdį į nesusisiekiančias puses: dešiniąją veninę ir kairiąją arterinę. Prieširdžius skirianti pertvara vadinama tarpprieširdine, skilvelius – tarpskilveline. Tarp prieširdžių ir skilvelių yra prieširdinės skilvelių angos. Jose esantys buriniai vožtuvai leidžia kraujui tekėti tik viena kryptimi – iš prieširdžių į skilvelius. Širdies siena susideda iš 3 dangalų: išorinio serozinio epikardo, vidurinio raumeninio – miokardo ir vidinio – endokardo. Pastarasis iškloja vidinį širdies paviršių, jo klostės sudaro širdies vožtuvus. Iš visų pusių širdį gaubia perikardas (širdiplėvė). Vidinis serozinis jo lapas suaugęs su širdimi ir sudaro epikardą, išorinis suauga su skaiduliniu perikardo sluoksniu ir apsupa širdį.
širdis (išilginis pjūvis): 1 – aorta, 2 – plautinis kamienas, 3 – kairysis prieširdis, 4 – mitralinis (dviburis) vožtuvas, 5 – kairysis skilvelis, 6 – raumeninė sienelė, 7 – tarpskilvelinė pertvara, 8 – triburis vožtuvas, 9 – apatinė tuščioji vena, 10 – dešinysis prieširdis, 11 – tarpprieširdinė pertvara, 12 – viršutinė tuščioji vena
Širdį maitina širdies vainikinės arterijos. Stambios širdies venos suteka į vainikinį širdies antį, kuris atsiveria į dešinįjį prieširdį. Širdį inervuoja kaklinės bei krūtininės dalių simpatinių ir klajoklio nervų šakos. Širdies laidžioji sistema sukelia impulsus, kurie verčia ritmiškai susitraukinėti miokardą. Širdies veiklos ciklo fazės: pirma susitraukimas – sistolė, vėliau atsipalaidavimas – diastolė, pirma prieširdžiuose, vėliau skilveliuose. Prieširdžiams susitraukiant kraujas iš jų teka į skilvelius. Tada prieširdžiai atsipalaiduoja, susitraukia skilveliai ir kraujas teka iš skilvelių į didžiąsias arterijas. Vėliau atsipalaiduoja skilveliai. Jų diastolės pradžia sutampa su prieširdžių diastolės pabaiga ir susidaro širdies veiklos pauzė. Po to ciklas kartojasi. Prieširdžių sistolė trunka 0,1–0,5 s, diastolė 0,7 s, skilvelių sistolė 0,3–0,35 s, diastolė 0,5 s. Per minutę širdis susitraukia vidutiniškai 70 kartų ir pervaro kraujagyslėmis apie 5 l kraujo, esant fizinei apkrovai – iki apie 30 l. Dažniausios žmogaus širdies ligos – endokarditas, krūtinės angina, miokarditas, miokardo infarktas, širdies ydos.
1307
Gyvūnų širdis
Primityvių bestuburių širdies funkciją atlieka centrinės gyslos pulsuojanti atkarpa. Aukštesniųjų kirmėlių pulsuoja visos kraujagyslės, nugarinė kraujagyslė arba jos arkarpa. Nariuotakojų ir vėžiagyvių širdis – ovali pulsuojanti kraujagyslės atkarpa, turinti raumeninę sienelę. Moliuskų širdis susideda iš raumeningo skilvelio ir 2 prieširdžių. Bekaukolių širdies funkciją atlieka pulsuojanti pilvinė kraujagyslė.
Stuburinių širdis – gerai išsivystęs organas su storu raumeninių ląstelių sluoksniu (miokardu) ir vožtuvais. Žuvų širdis susideda iš prieširdžio ir skilvelio. Ji yra greta žiaunų, nes veninis kraujas iš širdies teka į žiaunas. Varliagyvių širdis trikamerė, susideda iš skilvelio ir 2 prieširdžių. Skilvelyje arterinis ir veninis kraujas maišosi. Roplių širdis iš 4 kamerų, bet pertvara tarp skilvelių neaklina, todėl arterinis ir veninis kraujas taip pat iš dalies maišosi; į plaučius teka veninis kraujas, į kūną – arterinis su veninio kraujo priemaiša. Paukščių ir žinduolių širdis iš 4 kamerų – 2 prieširdžių ir 2 skilvelių. Tarp prieširdžių ir skilvelių yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui iš skilvelių grįžti atgal į prieširdžius. Dešinėje širdies pusėje teka veninis, kairėje – arterinis kraujas.
dviejų kamerų žuvies širdis
2271