Srijos architektūrà
Liaudies architektūra
Liaudies architektūrai būdinga kupoliniai gyvenamieji namai iš molio (šalies šiaurės vakarų dalyje), sustingusios lavos blokų, akmens arba medžio.
Iki 5 amžiaus
Baal Šamino šventykla Palmyroje (perstatyta 1 a. po Kr., 2015 sugriauta)
triumfo arkos ir kolonados fragmentai Palmyroje (2–3 a.)
Sirijos dabartinėje teritorijoje rasta neolito laikotarpio (septintas tūkstantmetis prieš Kristų) gyvenviečių liekanų. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje klestėjusiame Ugarito mieste‑valstybėje buvo statomos šventyklos, rūmai, gyvenamųjų namų (jie turėjo šulinius, pirtis, kanalizacijos sistemą, po gyvenamuoju namu – laidojimo rūsius su koridoriais) kvartalai.
Senovės Graikijos valdymo laikotarpiu pagal Hipodamo planą suplanuota naujų (Latakija), perplanuota senų (Damaskas, Dūra Europas) miestų. Senovės Romos laikotarpiu paplito miestų planavimas remiantis senovės romėnų legiono stovyklos (castrum) planu, suklestėjo architektūra. Pastatuose taikyta korintiškojo orderio įvairūs variantai, derinta skirtingos medžiagos (marmuras, bronza). Paplito savito tipo kolonos su ant konsolių statomomis imperatorių, garbingų piliečių statulomis. Išliko šventyklų, teatrų, termų, triumfo arkų, nekropolių, kolonadomis apstatytų gatvių (raiškus pavyzdys – kolonada Apamėjoje, išliko apie 2 km, 2 a.) fragmentų, jų gausu Palmyros, Bosros (abu pasaulio paveldo vertybės, nuo 1980, abu pavojuje nuo 2013) senamiesčiuose.
Šiaurės vakarinėje šalies dalyje išliko apie 40 senųjų kaimų su kalkakmenio statiniais (visi 1–7 a., visi – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2011, pavojuje nuo 2013).
5–19 amžius
Bizantijos laikotarpiu pastatyta akmeninių sakralinių statinių. Nuo 4 a. paplito trinavės (Brade, 5–6 a.), centriškojo plano (soboras Bosroje, 6 a. pradžia), kryžiškojo kupolinio plano bazilikos. 4–6 a. pastatyta vienuolynų (vienuolyno komplekso su Šv. Simono Stulpininko bazilika liekanos prie Chalebo, 5 a. antra pusė).
7 a. kraštą užėmus arabams buvo statoma mečetės, rūmai, pirtys, turgūs, jų architektūroje derinta senovės Romos, Bizantijos ir islamo architektūros bruožai. Valdant Omejadams paplito mečetės su arkadomis aplink kiemą tipas (Omejadų mečetė Damaske, 8 a.), kalifo rūmai‑tvirtovės su sodais (Kasr al Chair al Šarki, Kasr al Chair al Gharbi, abu prie Palmyros, abu 8 amžius). 8 a. viduryje Abasidai įkūrė ar Rakkos miestą, užstatė jį plytiniais statiniais. 11–12 a. suintensyvėjo visuomeninių pastatų (daugiakupoliai turgaus statiniai, karavansarajai, pirtys, medresės, ligoninės) statyba. Meistrai iš Irano architektūroje įtvirtino vadinamuosius akytuosius kupolus (Nur ad Dino ligoninė Damaske, 1154), pastatų puošybą mukarnu, akmens ir stiuko raižiniais. Sirijos šiaurės vakarinėje dalyje kryžiuočiai pastatė tvirtovių su donžonais (vadinamoji Riterių pilis prie Chimso, 1142–1271, Salacho ad Dino prie Latakijos, 12 a. pabaiga–13 a. vidurys, abi pasaulio paveldo vertybė, nuo 2006, abi pavojuje, nuo 2013).
Valdant mameliukams įtvirtinti miestai – pastatyta gynybinių sienų, citadelių (Chalebo, 12–16 a., su istorinio miesto kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1986, pavojuje nuo 2013; Damasko, pradėta 1207, perstatyta 13 a., su istorinio miesto kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979, pavojuje nuo 2013). Osmanų imperijos valdymo laikotarpiu (1516–1918) gausiai statyta kupolinės mečetės su smailėjančių formų minaretais (Siuleimanijės, 1554, architektas Sinanas, Dervišo Pašos, 1571, abi Damaske), karavansarajai (jie dažniausiai 2–3 aukštų; al Vaziro Chalebe, 1682), rūmai su sodais (Azemo Damaske, 1742). Pastatams būdinga puošnūs portalai, juodo, balto, geltono marmuro juostomis puošti fasadai.
Siuleimanijės mečetė Damaske (1554, architektas Sinanas)
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Prancūzijos mandato laikotarpiu (1920–46) daugiausia pastatų suprojektavo prancūzų architektai, inžinieriai. Jie pradėjo rekonstruoti miestus, pastatydino naujų gyvenamųjų rajonų (su 4–5 arba 2–4 aukštų gyvenamaisiais namais), visuomeninių pastatų (universitetų, muziejų, viešbučių), nutiesė plačių gatvių ir geležinkelių.
Nuo 1946 aukštojoje mokykloje Chalebe pradėti rengti inžinieriai, nuo 1960 Damasko universiteto Inžinerijos fakultete – architektai. Žymesni 20 a. architektai: Vahbi al Chariri (1914–94), Abdulas Raufas al Kasmas (g. 1932).
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia statoma visuomeninių pastatų (Damaske, Chalebe), ekonomiškų gyvenamųjų namų kompleksų. 21 a. 2 dešimtmetyje per Sirijos pilietinį karą apgriauta miestų, sunaikinta architektūrinių paminklų.
Pasaulio paveldo vertybės
Damasko (nuo 1979, pavojuje nuo 2013), Palmyros, Bosros (abu nuo 1980, abu pavojuje nuo 2013), Chalebo (nuo 1986, pavojuje nuo 2013) senamiesčiai, Riterių pilis prie Chimso ir Salacho ad Dino pilis prie Latakijos (nuo 2006, pavojuje nuo 2013), Šiaurės Sirijos senieji kaimai (nuo 2011, pavojuje nuo 2013).
2271
Sirijos kultūra
Sirijos konstitucinė santvarka