Sirijos gamtinis žemėlapis
Srijos gamtà
Krantai
Viduržemio jūros kranto linijos ilgis 193 kilometrai. Krantai mažai vingiuoti. Įlankos su smėlio paplūdimiais pereina į uolėtus kyšulius su žemais klifais.
Reljefas
aukščiausia Sirijos viršūnė – Hermono kalnas
Didesnioji Sirijos dalis – plynaukštės, žemėjančios iš vakarų į rytus nuo 1000 iki 200 metrų. Vakaruose yra Ansarijos kalnagūbris, az Zavijos kalnai (juos skiria grabenas – al Gabo įduba), Antilibano kalnų rytiniai šlaitai, juose yra aš Šeicho kalnagūbris, kuriame yra Sirijos aukščiausia viršūnė (2814 m, Hermono kalnas). Pietuose yra vulkaninis ad Duruzo masyvas, didelė jo dalis padengta lava, šiaurės rytuose – Abd al Azizo kalnai, pietvakariuose, Izraelio pasienyje, – Golano aukštumos. Prie Viduržemio jūros – siaura (20–30 km) pajūrio žemuma. Sirijos vidurinėje dalyje yra al Rašido ir al Bišari kalnai; iš šiaurės vakarų į pietryčius ištįsęs Eufrato slėnis, kuris al Džaziro plynaukštės sausringuosius rajonus skiria nuo Sirijos dykumos. Dolomitinių Ansarijos, Antilibano kalnų papėdėse, al Gabo įduboje, Eufrato slėnyje yra karstinių reljefo formų; didžiausia – Magaros įgriuva (ilgis 7,3 km, netoli ar Rakkos).
Klimatas
Klimatas Viduržemio jūros pakrantėje subtropinis jūrinis, kitur tropinis žemyninis. Aukščiausia sausio mėnesio temperatūra nuo 15–16 °C prie Viduržemio jūros iki 10–14 °C vidurinėje dalyje, žemiausia – atitinkamai nuo 8 °C iki 1–3 °C (Chalebo apylinkėse 13 °C). Aukščiausia liepos mėnesio temperatūra prie Viduržemio jūros 30 °C, kitur 36–41 °C (Chalebo apylinkėse 47 °C), žemiausia – atitinkamai 23–24 °C ir 20–25 °C, 600 m aukštyje apie 17 °C.
Per metus prie Viduržemio jūros iškrinta apie 900 mm, Ansarijos vakariniuose šlaituose 1000 mm, Sirijos rytuose 100–300 mm kritulių. Vasarą iš Sirijos dykumos pučia sausas karštas vėjas chamsinas.
Eufrato slėnis Sirijoje
Vidaus vandenys
Didžiausia upė – Eufratas su intakais Chaburu ir Balichu (abu kairieji). Šiaurės rytiniu pasieniu teka Tigras, šiaurės vakaruose į Viduržemio jūrą teka al Asi. Lygumose yra vadžių. Al Assado ežeras.
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia smėlžemiai, uolėtžemiai, vulkanžemiai, geltonžemiai, sūrožemiai, druskožemiai.
Augalija
Pagal floristinį padalijimą Sirijos augalija priklauso cirkumborealinės karalystės trims sritims: vakarinė dalis – Viduržemio jūros regiono, rytinė – Irano–Turaninei, nedidelė pietinė dalis – Sacharos–Arabijos floristinei sričiai. Florą sudaro apie 3300 savaiminių induočių augalų rūšių, priklausančių apie 1040 genčių ir 133 šeimoms. Iš viso Sirijoje užregistruota daugiau kaip 23 endeminių induočių augalų rūšių. Ypač didele rūšių įvairove išsiskiria vakarinė dalis. Miškai užima 2,55 % (2010) šalies ploto ir telkiasi vakarinėje dalyje, daugiausia kalnuose. Miškuose auga alepinės ir juodosios pušys, burgundiniai, purpuriniai ir siriniai ąžuolai, kai kur išlikę miškų su libaniniais kedrais. Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja kietalapių krūmų formuojamos kseroterminės bendrijos.
Didžiausią Sirijos dalį užima stepės, tačiau natūrali augalija smarkiai sunykusi dėl intensyvaus gyvulių ganymo. Dideli plotai paversti sodais ir dirbamais laukais. Pietrytinėje dalyje plyti dykumos ir pusdykumės, kuriose auga žemaūgiai, dažnai dygūs džiuzgūno, keimerūno, akacijos, algarobo ir kitų genčių krūmai. Sirijoje randama kviečių, miežių, avižų, lęšių ir kitų kultūrinių augalų laukinių formų. Didelius plotus užima alyvmedžių, abrikosų, datulinių finikų, skiautėtalapių fikusų, citrusinių augalų plantacijos, kviečių pasėliai.
849
Gyvūnija
Vyrauja Viduržemio jūros regiono ir dykumų faunos gyvūnai. Daugiau kaip 60 rūšių žinduolių. Gyvena didieji ir pietiniai pasagnosiai šikšnosparniai, yra skeltasnukinių šikšnosparnių, lygianosinių. Gausiausia graužikų: starų, kiškiašoklių, vidutinių žiurkėnų, mažųjų smiltpelių, kelios rūšys pelių, pelėnų, miškingose vietovėse – miškinės miegapelės, kaukazinės voverės. Daug plėšriųjų rūšių: egiptinės mangustos, bitėdžiai barsukai, rudosios lapės, dėmėtieji šeškai, prie vandens telkinių gyvena ūdros, yra leopardų, karakalų, kalnuotose vietovėse išlikę rudųjų lokių. Iš poranagių dažnesni nubiniai ožiai, paprastosios gazelės, yra stirnų.
Apie 150 rūšių paukščių: gausesni žvirbliniai, yra plėšriųjų, irklakojinių, gandrinių, žąsinių, flaminginių ir kitų paukščių. Iš roplių gausu driežų, chameleonų, gyvačių, yra gekonų, agamų, scinkų, jūrinių vėžlių.
Aplinkos apsauga
Lajato vulkaninis plokščiakalnis įtrauktas į UNESCO biosferos reservatų sąrašą (nuo 2009, plotas 120,38 km2). Sabkhat al-Jabbulo gamtos rezervatas – Ramsaro konvencijos (Sirijoje įsigaliojo 1998) saugoma vietovė (plotas 100 00 km2).
Sirija (dykuma prie Palmyros)
2005
Sirijos konstitucinė santvarka