Srijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Sirija – ekonomiškai silpna valstybė. Po nedidelių ekonominių reformų 2011–2012 Sirijos ūkis patyrė politinių neramumų poveikį. Ekonomikos plėtra sulėtėjo dėl tarptautinių sankcijų, vidaus vartojimo mažėjimo, naftos produktų gamybos lėtėjimo, išaugusio nedarbo lygio, žemės ūkio žemo produktyvumo, didelio gyventojų skaičiaus prieaugio.
2010 Sirijos BVP sudarė 59,96 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 107,8 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2802 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 5040 JAV dolerių). 2011 infliacija – 7 %, užsienio skola – 8,006 mlrd. JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Sirijos BVP sudarė 18,98 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 62,15 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 421 JAV dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 2914 JAV dolerių). Infliacija 140 % (2023 12).
Pramonė
Svarbiausios Sirijos naudingosios iškasenos – nafta ir gamtinės dujos. Nafta gaunama šalies šiaurės rytuose, as Suvaidos, Deir az Zauro muchafazose, Rumailano telkinyje (naftotiekis jungia su Chimso naftos valymo įmone). Kasama fosfatai (Palmyros apylinkėse), gipsas, druska. Sirijos svarbiausių naudingųjų iškasenų rodikliai – 1 lentelėje. Apie 65 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės. Didžiausia hidroelektrinė – Tabkos (galia 800 megavatų; prie Eufrato). Naftos chemijos (naftos valymo), tekstilės (medvilnės, šilko), statybinių medžiagų (cemento), chemijos (trąšų), odos pramonė. Metalo dirbinių, kilimų audimo, dailieji amatai. Pramonės didžiausi centrai: Damaskas, Chalebas, Chama, Latakija, Chimsas. Sirijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
Al-Joubaili muilo fabrike (Chalebas)
1
2
Bioprodukcinis ūkis
ganosi avių banda
Bioprodukcinis ūkis daugiausia plėtojamas Viduržemio jūros pakrantėje ir Eufrato slėnyje. Ariamoji žemė užima apie 26 % (apie 20 % drėkinama Eufrato ir al Asi vandeniu), daugiamečiai augalai – 4 % Sirijos teritorijos. Auginama vilnamedžiai, vaismedžiai, kviečiai, miežiai, kukurūzai, aliejiniai augalai, daržovės, cukriniai runkeliai. Sirijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, asilai, avys, ožkos, kupranugariai, naminiai paukščiai. Sirijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 5 lentelėje. Žvejyba; daugiausia žvejojama Viduržemio jūroje.
3
4
5
Turizmas
Chalebas
Daugiausia turistų atvyksta iš Irako, Jordanijos, Turkijos, Libano. Labiausiai lankoma Damaskas (viena seniausių islamo šventųjų vietų), Chalebas, Chimsas, Palmyra, senoviniai kaimai Sirijos šiaurės vakaruose, kurortai prie Viduržemio jūros.
Transportas ir ryšiai
2010 Sirijoje geležinkelių buvo 2052 kilometrai. 2008 geležinkeliais pervežta apie 1,1 mlrd. keleivių, apie 9 mln. tonų krovinių. Geležinkeliai jungia didžiuosius miestus: Damaską, Chimsą, Chalebą, ar Rakką, Deir az Zaurą, al Kamišli. 2009 automobilių kelių buvo 68 157 km, iš jų 61 514 km (1103 km – automobilių magistralės) su kieta danga. 3 tarptautiniai oro uostai – Chalebo, Damasko (5,5 mln. keleivių, 2010) ir Basselio al Assado (netoli Latakijos). Vidaus vandenų kelių 900 kilometrų (laivuojamas Eufratas). 2008 buvo įregistruota 119 laivų; prekybinio laivyno tonažas 317 200 bruto tonų. Jūrų svarbiausi uostai – Tartusas, Latakija, Banijasas. 1997 km naftotiekių, 3161 km dujotiekių.
Chalebo tarptautinis oro uostas
Bankai
Sirijos centrinis bankas
Veikia Sirijos centrinis bankas (įkurtas 1956, būstinė Damaske) ir 20 komercinių bankų. Sirijos piniginis vienetas – Sirijos svaras (dar vadinamas Sirijos lira), lygus 100 piastrų, įvestas 1919 vietoj Egipto svaro. Damasko vertybinių popierių birža įkurta 2009.
Užsienio prekyba
Sirijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama žaliavinė nafta, naftos produktai, medvilnė, tekstilės gaminiai, vaisiai, daržovės, mėsa, kviečiai. Importuojama daugiausia mašinos ir įrenginiai, transporto priemonės, maisto produktai, metalai, cheminės medžiagos, plastikai, popierius.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2011 eksportavo į Siriją prekių už 3,3 mln. litų, importavo iš Sirijos – už 1,0 mln. litų.
2023 Lietuva eksportavo į Siriją prekių už 339,6 tūkst. eurų.
Sirijos BVP struktūra (2011)
2271
-Sirijos pramonė; -Sirijos žemės ūkis; -turizmas Sirijoje; -Sirijos transportas; -Sirijos bankai; -Sirijos užsienio prekyba; -Sirijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Sirijos konstitucinė santvarka