siringomielija
siringomièlija (syringomyelia; gr. syrinx, kilm. syringos – vamzdelis + myelos – nugaros smegenys), lėtinė progresuojanti įgimta ar įgyta nugaros smegenų liga. Būdinga ertmės susidarymas nugaros smegenų centrinėse dalyse, dažniausiai kakliniuose segmentuose. Lietuvoje siringomielija sergančių ligonių registro nėra. Tiksli epidemiologija nėra aiški ir kitose šalyse, nes daugelis skaičiavimų daryta dar iki magnetinio rezonansinio (MRT) nugaros smegenų tyrimo įdiegimo (20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje įdiegus magnetinį rezonansinį tyrimą siringomielija diagnozuojama beveik 7 kartus dažniau). 21 a. pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų ir Naujosios Zelandijos duomenimis, registruota 8,4–8,2 ligonio 100 000 gyventojų. Ligos požymių atsiranda jauniems 20–40 m. žmonėms, vienodai serga vyrai ir moterys. Įgimta siringomielija baltosios rasės moterys serga dažniau. Vienos klasifikacijos nėra, dažniausiai skiriama įgimta siringomielija (sudaro 50–65 %), kuri gali būti su ar be (idiopatinė) obstrukcijos, ir įgyta siringomielija – dėl navikų, traumos (10 %, dažniau vyrams), spondiliozės, arachnoidito, po nugaros smegenų infarkto ir kraujosruvos. Klinikiniai požymiai priklauso nuo ertmės vietos ir priežasties, jų sunkumas nepriklauso nuo ertmės dydžio. Dažniausiai reiškiasi rankų raumenų atrofija, silpnumu, temperatūros ir skausmo jutimo sutrikimu rankose, kojų įsitempimu ir silpnumu. Apie 50 % ligonių vargina rankų, pečių, pakaušio skausmai. Ilgai sergant atsiranda sąnarių (daugiausia peties sąnario) pakitimai, antrinė skoliozė, sutrinka odos aprūpinimas krauju ir maisto medžiagomis, labiau prakaituojama, vargina kraujospūdžio svyravimai keičiant padėtį iš gulimos į sėdimą ar stovimą. Klinika progresuoja pamažu, kosėjant būklė gali staiga pablogėti. Nustatoma atlikus magnetinį rezonansinį tyrimą, retai – mielografiją. Gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties. Skausmas malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir analgetikų adjuvantais, ligai progresuojant operuojama. Šalinami likvoro cirkuliacijos trikdžiai, jei reikia, formuojami ertmės šuntai (su pleuros, pilvo ertme ar lokaliai su subarachnoidiniu tarpu). Fizinis aktyvumas išlaikomas vengiant spaudimą krūtinės ląstoje didinančių judesių (kosulio, stanginimosi), bėgiojimo, šokinėjimo.
2695