Širvintà (vokiečių k. Schirwindt), nuo 1946 rusiškai Kutuzovo (Kutùzovas), buvęs miestelis Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Krasnoznamensko rajone, prie Širvintos ir Šešupės santakos, priešais Kudirkos Naumiestį, 23 km į rytus nuo Pilkalnio. Nunykęs kaimas.
Istorija
Pirmą kartą gyvenvietė paminėta 1515. Nuo 1525 Prūsijos kunigaikštystės, 1736–1818 Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–71 Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities miestelis.
1549 įkurta evangelikų liuteronų parapija (pirmasis kunigas – lietuviškų giesmių kūrėjas T. Gedkantas, apie 1525–apie 1566–70; manoma, kurį laiką administravo M. Mažvydas). 1640 gaisrui sudeginus bažnyčią, parapija panaikinta, 1695 pastačius naują bažnyčią (ją t. p. sunaikino gaisras) – atkurta. 1856 pagal F. A. Stülerio projektą pastatyta nauja bažnyčia (siluetu primena Kölno katedrą).
Lietuvių raštijai ir kultūrai nusipelnė dvasininkai J. Höpfneris vyresnysis (1533–93), J. Gedkantas (1556–1619), E. F. Meissneris (1731–1815). 1578 įkurta lietuviška pradinė mokykla 1695 tapo parapine; precentoriumi dirbo lietuviškos raštijos veikėjas A. D. Liuneburgas (Lüneburg, 1670–1743). Daug gyvenvietės ir apylinkių gyventojų, kurių absoliuti dauguma (daugiau kaip 95 %) buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai), mirė per 1709–11 didįjį marą ir badą. Po jo atsikėlė šiek tiek vokiečių kolonistų.
1725 Širvintai suteiktos miesto teisės, 1846 patvirtintas herbas. Būdamas svarbių kelių sankirtoje miestas plėtėsi dėl aktyvios pasienio prekybos ir kontrabandos. Per gyvenvietę knygnešiai į Didžiąją Lietuvą gabeno draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1906 iš Širvintos į Pilkalnį nutiestas siaurasis geležinkelis. 20 a. pirmoje pusėje veikė privati vidurinė ir amatų mokyklos, dideli turgūs.
Nors Širvinta buvo prie Didžiosios Lietuvos sienos, dėl vokiškosios kolonizacijos ir prievartinės germanizacijos lietuvininkai sparčiai nutauto. 1848 parapijos bendruomenė turėjo 5315 narių, iš jų 415 lietuvininkų (7,8 %), 1878 kalbančių lietuviškai ir pripažįstančių savo tautybę teliko 150 (2,6 %), 1912 – 35 (0,7 %). 1911 buvo nutrauktos lietuviškos pamaldos bažnyčioje. I pasaulinio karo pradžioje miestas buvo sugriautas.
Širvinta. Centrinė gatvė (20 a. pradžia)
Atstatytą Širvintą beveik visiškai sugriovė per II pasaulinį karą 1944 rudenį įsiveržusi SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; nuo 1947 Krasnoznamensko rajono kaimas. Išlikusioje nedidelėje gyvenvietėje (miestelyje) įsikūrė sovietinis karinis dalinys, ištuštėjusiuose plotuose įrengtas karinis poligonas. 2011 Kudirkos Naumiestyje įkurtas Širvintos istorijos muziejus Širvintos kampelis.
1782 buvo 1230, 1885 – 1298, 1905 – 1302, 1910 – 1151, 1933 – 1179, 1939 – 1179, 2002 – 18 gyventojų.
871
2271