Šrvintos, miestas Lietuvos rytuose, 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 5802 gyventojai (2023). Per miestą teka Širvinta (Šventosios intakas); įrengtas Širvintų tvenkinys (plotas 52 hektarai). Plentai į Ukmergę, Šešuolius, Giedraičius, Vilnių. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, parapijos globos namai, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija (veikia gimnazijos muziejus), Atžalyno progimnazija, pradinė, meno, sporto mokyklos, 2 lopšeliai‑darželiai, kultūros, turizmo ir informacijos centrai, Igno Šeiniaus biblioteka, futbolo stadionas, baseinas. Bendrovė Širvintų pieninė. Leidžiamas laikraštis Širvintos kraštas (nuo 1950).
Širvintos (2023)
Širvintų herbas
Architektūra
Planas linijinis, centre – sudėtingos formos aikštė. Istoristinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (1860) eksterjere – 2 vyskupų skulptūros (19 a.), viduje – 19 a. altorėlis, daug paveikslų, tarp jų – Šv. Filomena (1861, dailininkas J. Zenkevičius), klasicistiniai Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas (abu 19 amžius). Paminklai: Motina (1927, skulptorius R. Antinis vyresnysis, 1954 nugriautas, 1991 atstatytas, projekto autorius R. Antinis jaunesnysis), Prisikeliantiems (1990, tautodailininkas V. Ulevičius), 1940–53 aukoms atminti (1991, tautodailininkas I. Užkurnys).
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Širvintose (1860)
paminklas Motina Širvintose (pastatytas 1927, 1954 nugriautas, 1991 atstatytas)
2271
Istorija
Spėjama, 14 a. pabaigoje buvus mažą Širvintų kaimelį. 1475 pastatyta bažnyčia, 1559–60 minimas miestelis. 1641 Širvintų kaimas priklausė Ukmergės seniūnui Mikalojui Kiškai. 1746 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas III Širvintų seniūnui Mykolui Eperješui leido rengti savaitinius turgus ir 3 prekymečius. 1765 miestelyje buvo 15 sodybų. 18 a. antroje pusėje minima parapinė mokykla. 1782 miestelyje vyko 3 metiniai prekymečiai, 18 a. pabaigoje minimi arklių turgūs. Per 1830–1831 sukilimą balandį Širvintose susikūrė Vilniaus apskrities sukilėlių valdžia.
19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje Širvintos buvo valsčiaus (1915–19 ir 1948–50 – dar ir apskrities) centras. Per 1863–1864 sukilimą gegužę sukilėliai Širvintose sunaikino nuovados pristavo ir valsčiaus valdybos dokumentus. 1881 Širvintose, be katalikų bažnyčios, veikė dar sinagoga, pašto stotis (nuo 1879), 1883 įsikūrė Rusijos imperijos kariuomenės 3 kuopos. 1897 Širvintose buvo 3 sinagogos, alaus darykla (1898 joje įrengta skerdykla), 34 parduotuvės, iki 1887 įsteigta vaistinė. 1903 patvirtinta Širvintų vartotojų draugija, pradėta statyti cerkvė. 1920 11 per Giedraičų mūšį po permainingų kovų su L. Żeligowskio rinktine Lietuvos kariuomenė atsiėmė Širvintas. 1920 pabaigoje–1923 pradžioje Širvintos buvo neutralioje zonoje tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. 1929 pradėjo veikti elektros stotis. 1927 įsteigtas Vilniaus vadavimo sąjungos skyrius ir šaulių būrys, 1935 – pavasarininkų kuopa, 1937 – Lietuvai pagražinti draugijos skyrius.
1941 antroje pusėje Pivonijos šile nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Širvintų žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Erelio (vadas E. Gudonis) ir Vanago (vadas S. Grinius) Lietuvos partizanų būriai. 1940–53 sovietų valdžia ištrėmė 53 Širvintų gyventojus. 1950–62 ir nuo 1965 Širvintos buvo rajono centras, veikė sėklų ruošimo fabriko (nuo 1979), Lelijos siuvimo fabrikas (nuo 1969), suvenyrų gamybinio susivienijimo Dovana (nuo 1970) cechas, sviesto gamykla (nuo 1969). 1981 05 29 Širvintose praūžė stipriausias Lietuvoje viesulas (vėjo greitis apie 70 m/s). 1997 patvirtintas Širvintų herbas.
1793 Širvintose buvo 64, 1833 – 430, 1865 – 1152, 1897 – 1864, 1923 – 2301, 1959 – 1652, 1970 – 3084, 1979 – 5146, 1989 – 7442, 2001 – 7273, 2011 – 6415, 2021 – 5827 gyventojai.