sisãlai (savivardis sisaala), Afrikos tauta. Gyvena Ganoje (Didžiosios Akros apygardoje, Aukštutinėje Vakarų srityje), Burkina Fase. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 200 000 sisalų. Giminingi dagombams, lobiams, kasenams, mamprusiams, mosiams, nankansiams. Kaba sisalų kalba (priskiriama Nigerio ir Kongo kalboms). Tikintieji išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas, protėvių kultas, aukščiausiosios dievybės Vea garbinimas), yra musulmonų sunitų, krikščionių (katalikų). Buvo praktikuojamas ritualinis kanibalizmas. Svarbiausi verslai – žemdirbystė (soros, sorgai, dioskorėjos, kukurūzai, ryžiai, arachiai, daržovės, pupiniai), gyvulininkystė (galvijai, ožkos), medžioklė, amatai (puodininkystė, kalvystė, audimas, pynimas, odų dirbimas). Nuo 20 amžiaus 9 dešimtmečio Ganoje sisalai dirba kavos plantacijose, miško pramonėje. Tradicinės gyvenvietės – vienkiemiai, tradicinis būstas – apskrita drėbto molio lūšna šiaudiniu kūginiu stogu. Tradiciniai moterų ir vyrų drabužiai – strėnjuostės, per šventes moterys dėvi trumpus sijonus, vyrai – ilgus marškinius trumpomis rankovėmis. Praktikuojama skarifikacija. Tradiciniai valgiai – sorų, jamsų, kukurūzų, ryžių košės, papločiai, sūris, pienas. Sisalai gyvena bendruomenėmis (jas sudaro didžiosios šeimos). Išliko gimininė santvarka, skirstymasis amžiaus grupėmis. Giminystė patrilokalinė. Praktikuojama poliginija, leviratas, sororatas, nuotakų pirkimas. Skatinamos santuokos su giminingais kasenais, draudžiamos su dagombais, lobiais. Gausus folkloras (dainos, pasakos, patarlės).
2840