sistijos (gr. syssitia), senovės Graikijoje – dorėnų genties vyrų (20 metų ir vyresnių) grupių bendri socialiniai ar religiniai pietūs. Buvo paplitę Kretoje, Spartoje, Megaroje ir kitur. Spartoje sisitijos (dar vadintos feiditijomis) buvo ir mažiausias kariuomenės dalinys.
Sisitijos buvo piliečių (spartiatų) privilegija. Dalyvavimas sisitijose buvo privalomas visiems, kad ir kokia būtų kilmė ir užimama padėtis, pašalinimas iš jų kartu reikšdavo ir pilietybės suspendavimą. Sisitijos buvo laikomos pilietiškumo, vyriškumo mokykla. Tikslus sisitijų dalyvių skaičius nežinomas, anot Plutarcho, – apie 15 vyrų, kiekvieno jų dalyvavimui turėjo pritarti visi kiti grupės nariai.
Tradicinis spartiečių patiekalas buvo juoda sriuba (verdama iš mėsos, kraujo ir kitų produktų). Kiekvienas narys sisitijoms rengti kas mėnesį turėdavo skirti maždaug po 77 l miežių, 39 l vyno (jis būdavo skiedžiamas vandeniu), 3 kg sūrio, 1,5 kg figų ir 10 monetų (kitiems produktams, dažniausiai mėsai, pirkti). Visa tai piliečiai gaudavo iš jiems priskirtų žemės sklypų, kuriuose dirbdavo helotai. Asmuo, negalintis vykdyti šių įsipareigojimų, iš sisitijų būdavo šalinamas.
879
feiditijos