Sistãnas (puštūnų kalba Sistān, pers. Sīstān), Seistãnas, gamtinė ir istorinė sritis Irano pietryčiuose ir Afganistano pietvakariuose. Plotas apie 25 000 km2. Paviršiaus aukštis 450–520 metrų. Apima dykumingą, nenuotakią Sistano įdubą Irano kalnyno vidurinėje dalyje.
Sistano vakarinėje dalyje yra Dešte Margo, rytinėje dalyje – Registano dykuma. Vidurinėje dalyje yra seklių, užpelkėjusių ir druskingų ežerų kompleksas Hamunas. Didžiausi ežerai: Puzakas, Saberi, Helmandas. Ežerų plotas nepastovus – pavasario potvynių metu jie susilieja į vieną, tampa gėlais, o vasaros pabaigoje sumažėja, virsta pelkėmis, durpžemiais. Yra druskožemių. Per Sitaną teka Helmando, Chašrudo, Farahrudo ir Harutrudo upės, potvynių metu užliejančios didelius plotus.
Subtropinis žemyninis klimatas. Per metus iškrinta 100–200 mm kritulių (daugiausia žiemą ir pavasarį); vienas sausiausių regionų pasaulyje. Vasarą pučia smarkūs vėjai.
Dykumų ir pusdykumių augalija (efemerai ir efemeroidai). Prie ežerų ir upių auga reti eglūnų, saksaūlų, tuopų sąžalynai. Veisiasi šernai, šakalai, lapės, triušiai. Ežerų pakrantėse daug atskrendančių žiemoti paukščių (flamingai, antys, žąsys, pelikanai, garniai).
Oazėse auginama vilnamedžiai, sezamai, javai, pupelės, aguonos, vaismedžiai. Klajoklinė gyvulininkystė; daugiausia veisiama avys, ožkos, kupranugariai.
1765
Istorija
Senovės laikais dėl strategiškai svarbios vietos Sistanas buvo dažnai puldinėjamas gretimų tautų ir valstybių. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje daugiausia valdomas Medijos. Nuo Darėjo I Didžiojo laikų (522–486 pr. Kr.) priklausė Achaimenidų Persijai. Apie 329 pr. Kr. užimtas Aleksandro Makedoniečio, kurio iniciatyva čia buvo įkurtas Aleksandrijos (dabar Kandaharas) miestas. Aleksandrui Makedoniečiui mirus (323 pr. Kr.) ir jo sukurtai imperijai iširus, 301 pr. Kr. Sistanas atiteko Seleukidų valstybei. Jų laikais Sistane plito helenistinė kultūra, graikų kalba, budizmas, klostėsi graikų budistinis menas. Nuo 3 a. pr. Kr. vidurio Sistaną pakaitomis valdė Partų, Kušanų karalystės. Apie 180 pr. Kr. Sistanas atiteko Graikų-baktrų karalystei. 2 a. pr. Kr. pabaigoje srityje įsigalėjo sakų gentys. 1 a. pr. Kr. viduryje Sistaną užėmė Sasanidai.
640 Sistaną užkariavo arabai; sritis tapo jų sukurtos milžiniškos imperijos dalimi. Vietos gyventojai greitai priėmė islamą ir arabų kultūros laimėjimus. 861–1003 Sistaną valdė Safaridai, vėliau Gaznevidai. 13 a. 3 dešimtmetyje užkariavo mongolai, 14 a. pabaigoje – Timūras. Užkariautojai sugriovė daugelį Sistano miestų (ir Kandaharą), išnaikino daug gyventojų. Iki 16 a. pradžios daugiausia valdė Timūridai. 16 a. pradžioje dalis Sistano atiteko Didžiųjų Mogolų imperijai, kita – Sefevidų valstybei (Persijai). Kraštas dažnai kentėdavo nuo šių valstybių tarpusavio karų.
19 a. 6 dešimtmetyje dalį Sistano užėmė afganų žemes vienijantis emyras Dost Mochamedas Chanas. Per Afganistano karą (1978–92) partizanų kovos su Afganistano prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene vienas svarbiausių centrų.
2271