sisteminė raudonoji vilkligė

sistèminė raudonóji vikligė (lupus erythematosus systemicus), lėtinė uždegiminė autoimuninė jungiamojo audinio liga. Pažeidžia įvairias organų sistemas (odą, sąnarius, kraujagysles, inkstus, plaučius, nervų sistemą). Pavadinimas susijęs su tipiniu peteliškės formos veido bėrimu, primenančiu dėmes ant vilko snukio. Reta liga, serga pasaulyje 20–150 žmonių iš 100 000, Lietuvoje – apie 16. Moterys vilklige serga 9 kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai suserga apie 20–30 metų žmonės. Priežastys nėra žinomos, manoma, jai atsirasti turi įtakos genetiniai, aplinkos (ultravioletinė spinduliuotė, kai kurie vaistai, stresas, Epsteino ir Barr virusinė infekcija), hormoniniai (moteriška lytis, nėštumas, menstruacijos) veiksniai. Ligai būdinga banguojanti eiga, paūmėjimus keičia remisijos laikotarpiai. Vilkligė atskiriems asmenims reiškiasi skirtingai (vystosi iš lėto arba atsiranda staiga), bet visiems būdingi bendrieji požymiai: silpnumas, nuovargis, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, odos ir burnos gleivinės bėrimas, plaukų slinkimas, padidėjęs jautrumas saulei. Amerikos reumatologų kolegija (American College of Rheumatology) nustatė 11 kriterijų, apimančių odos, gleivinių, inkstų, nervų, plaučių, raumenų, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus, pagal kuriuos nustatoma vilkligė; diagnozei pagrįsti būtini bent 4. Odos pažeidimas reiškiasi raudonais drugelio formos bėrimais skruostų ir nosies srityje, kurie išlieka kelias dienas ar net savaites, diskoidiniais bėrimais kūne. Inkstai pažeidžiami apie 50 % sergančiųjų, šlapime randama baltymo, vystosi glomerulonefritas, inkstų funkcijos nepakankamumas. Kai liga pažeidžia nervų sistemą, gali atsirasti regos, nuotaikos, atminties sutrikimų, galvos svaigimas, traukulių priepuoliai, periferinė neuropatija; kai pažeidžia serozines plėves (apie 20–30 %) – kyla perikarditas, pleuritas, peritonitas. Kai kuriems ligoniams atsiranda Raynaud sindromas. Raumenų ir sąnarių pažeidimas reiškiasi migruojančiu sąnarių sustingimu, patinimu, skausmu; dažniausiai nesimetriškai pažeidžiami smulkieji ir vidutiniai galūnių sąnariai, t. p. raumenų skausmais, uždegimu, miopatija (apie 30 %). Padidėja kepenys (apie 50 %), limfmazgiai (apie 50 %), blužnis (apie 20 %). Kraujuje gali atsirasti hemolizinė anemija, sumažėti leukocitų, trombocitų kiekis, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis. Kraujuje t. p. aptinkama antinuklearinių, vadinamųjų ANA, antikūnų, autoantikūnų prieš DNR, anti‑Smith (pavadinti pagal mergaitės, kuriai pirmą kartą buvo rasti, vardą), antifosfolipidinių antikūnų, ligoniams t. p. nustatoma klaidingai teigiama Wassermanno reakcija, sumažėja komplemento kiekis. Pažeistos odos vietose tiesioginė imunofluorescencija parodo IgG, IgM antikūnų ir komplemento junginius, granulėmis išsidėsčiusius juostos pavidalu išilgai dermos ir epidermio jungties. Diagnozuojama iš klinikos, histologinio, imunologinio, serologinio, kraujo ir šlapimo tyrimų duomenų. Gydymas priklauso nuo požymių ir jų sunkumo. Nesunkios formos vilkligę gydyti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, antimaliarinio preparato hidroksichlorochino, gliukokortikoidų tepalų. Sunkios formos vilkligė gydoma imunosupresantais (sisteminiais gliukokortikoidais, citostatikais), bandoma gydyti biologiniais vaistais. Ligoniai turėtų vengti saulės, tepti odą didelio laipsnio ultravioletinių spindulių filtrą turinčiu kremu.