sisteminė teologija

sistèminė teològija, krikščioniškosios teologijos disciplina, kurios tikslas – sukurti nuoseklią, racionalią krikščioniškojo mokymo sistemą. Remiasi Šv. Raštu, atsižvelgia į krikščioniškosios doktrinos istorinę raidą, šiuolaikinę filosofiją, etiką, mokslo laimėjimus. Nagrinėja Dievo, Švenčiausiosios Trejybės, malonės, sukūrimo, apreiškimo, teodicėjos, teologinės antropologijos, ekleziologijos, kristologijos, soteriologijos, eschatologijos, hermeneutikos, pneumatologijos ir kitus klausimus. Terminas dar gali būti vartojamas kaip dogmatikos (ypač protestantizme) ir Biblijos sisteminio aiškinimo (biblinės teologijos) sinonimas, t. p. apibūdinti Jono Damaskiečio, šv. Tomo Akviniečio, J. Kalvino, Ph. Melanchthono ir kitų klasikinių autorių sisteminius teologijos veikalus. Dar teologija.