Siuleimãnas I (Süleyman I), Siuleimãnas I Įstãtymų Leidjas, Siuleimãnas Puikùsis 1495 04 27Trabzon 1566 09 06Szigetvár (Pietų Vengrija; palaidotas Stambule), Osmanų imperijos sultonas (1520–66). Žymiausias iš Osmanų dinastijos. Selimo I Rūsčiojo sūnus, Selimo II tėvas.
Europoje Siuleimanas I dažnai buvo vadinamas Siuleimanu Puikiuoju (dėl jo dvaro prabangos), islamo pasaulyje – Siuleimanu I Įstatymų Leidėju. 1521 Siuleimano I kariuomenė atėmė iš Vengrijos Belgradą, 1526 Mohácso mūšyje sumušė Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II kariuomenę ir užėmė Vengrijos didesniąją dalį. 1522 Siuleimano I laivynas užėmė Rodą. 1525 sultono vasalas Chair ad Dinas Barbarosa įsitvirtino Alžyre. 1529 Siuleimano I kariuomenė užėmė Budą, apgulė Vieną, bet jos nepaėmusi nusiaubė dalį austrų žemių.
Siuleimanas I (aliejus, apie 1530, dailininkas Titianas, Meno istorijos muziejus Vienoje)
1532–33 Siuleimanas I vėl kariavo su Austrija; ši, nors ir remiama Ispanijos (Ispanijos karalius Karolis V buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius, ir Austrijos bei Čekijos valdovo Ferdinando I brolis), turėjo pripažinti Vidurio ir Rytų Vengriją sultono valdomis, o už Šiaurės ir Vakarų Vengriją įsipareigojo jam mokėti duoklę. 1540, po kelerių metų sėkmingo karo su Venecija, Siuleimanas I įsitvirtino daugelyje jos jūrinių valdų, o laivynas įsivyravo Viduržemio jūros baseine.
1535–55 sultonas kariavo su Sefevidų Persija. 1555 taikos sutartimi Sefevidai pripažino Siuleimano I valdomis Mesopotamiją, Kurdistaną, Armėniją, Vakarų Sakartvelą. 1536 sultonas sudarė slaptą sąjungą su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I, kuris kariavo su Ispanija dėl Italijos; 1543 Osmanų imperijos laivynas padėjo prancūzams užimti Nicą, 1553 – Korsiką. 1538 Siuleimano I laivynas užėmė Adeną ir nesėkmingai bandė iš Indijos išvyti portugalus.
1540–47, 1551–62 ir 1566–68 Siuleimanas I vėl kariavo su Austrija ir išsaugojo turėtas valdas. 1541 jo pasiųsti kariniai daliniai dalyvavo Krymo totorių žygyje į Rusiją, 1556 – į Astrachanę. 1551 sultono laivynas užėmė Tripolį. 1555–57 Osmanų imperijos valdovo kariuomenė užkariavo Sudaną, 1559 – Eritrėją, o laivynas galutinai įsitvirtino Raudonojoje jūroje. 1565 šis laivynas puolė Maltą, bet ten įsitvirtinę iš Rodo salos pasitraukę riteriai ją apgynė.
Siuleimano I iniciatyva buvo sudaryta finansų, administracijos, žemėvaldos, provincijų valdymo, gyventojų prievolių kodeksų. Osmanų imperijos valdovas protegavo dailininkus, poetus, architektus, rašė eilėraščius. Jam valdant vykdytos statybos (pastatyta daug mečečių, rūmų, tvirtovių) šimtmečiams tapo Osmanų meno stiliaus pavyzdžiu.
Siuleimano I valdymo laikotarpiu Osmanų imperija pasiekė didžiausią galybę ir labiausiai išsiplėtė. Mirė per Szigetváro tvirtovės apgultį.