siunčiamóji prekýba, mažmeninės prekybos forma, kai pardavėjai pagal pirkėjų pateiktus užsakymus siunčia jiems prekes paštu, per specialiąsias pristatymo (išnešiojimo ar išvežiojimo) tarnybas arba pardavėjų transportu. Siunčiamosios prekybos įmonės siūlo prekes naudodamos katalogus, prospektus, reklaminius skelbimus, elektronines ryšio priemones ar savo išorinių tarnybų darbuotojus. Prekės gali būti užsakomos raštu, žodžiu, telefonu, faksu ar internetu. Rinkodaros literatūroje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, siunčiamoji prekyba dažniausiai vadinama tiesiogine rinkodara.
Siunčiamosios prekybos įmonės, palyginti su prekiaujančiomis parduotuvėse, turi tam tikrų pranašumų, nes jų veiklos pagrindinis principas – palengvinti prekių įsigijimą. Pirkėjas turi galimybę namuose, ramioje aplinkoje pasirinkti prekę ir neskubėdamas apsispręsti dėl jos pirkimo. Pirkėjui nereikia gaišti laiko ir išleisti pinigų kelionei į parduotuvę, todėl siunčiamoji prekyba ypač svarbi mažų miestelių ir kaimų, kur ekonomiškai netikslinga steigti nuolat veikiančias specializuotas parduotuves (pvz., sporto prekių, knygų), gyventojams. Siunčiamosios prekybos įmonei įsteigti reikia mažiau investicijų nei parduotuvei pastatyti (ar išsinuomoti) ir įrengti, ji gali turėti mažesnes prekių atsargas. Siunčiamosios prekybos įmonės kasdienės veiklos sąnaudos t. p. mažesnės (mažiau darbuotojų, patalpų priežiūros ir valdymo išlaidų); tai leidžia pigiau pardavinėti prekes. Siunčiamosios prekybos didžiausias trūkumas – pirkėjas prieš pirkdamas prekę negali jos apžiūrėti, įvertinti jos kokybės, gauti papildomos informacijos ir konsultacijų. Be to, pirkėjas turi laukti, kol prekę atsiųs.
Siunčiamoji prekyba atsirado 1887 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmųjų siunčiamosios prekybos įmonių prekių asortimentas buvo pakankamai ribotas, bet nuo 20 a. pradžios jų skaičius ir įvairovė labai sparčiai didėjo, šalia specializuotų atsirado ir universaliu prekių asortimentu prekiaujančių siunčiamosios prekybos įmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje dideli parduotuvių tinklai, universalinės parduotuvės kartu su jų tradicine veikla pradėjo vykdyti ir siunčiamąją prekybą. Nuo 20 a. antros pusės vis didesnę įtaką plėtojant ir tobulinant siunčiamąją prekybą turi naujos ryšių su pirkėjais formos: faksas, elektroninis paštas, internetas (elektroninis verslas).
1621
tiesioginė rinkodara