siurblinė

siurblinė

siurblnė, įrenginių kompleksas skysčiams, dujoms, miltelinėms ir suspensinėms medžiagoms perpumpuoti iš vienos vietos į kitą. Ją dažniausiai sudaro pastatai, siurbliai, vamzdžių sistema ir pagalbiniai įtaisai. Siurblinės naudojamos kanalų, vandentiekio ir kanalizacijos sistemose, dujų ir naftos telkiniuose ir daugelyje kitų sričių. Vandentiekio siurblinė vandenį pumpuoja į rezervuarą, kurį užpildžius siurblys išsijungia ir vartotojai naudoja sukauptą rezervuare vandenį. Sumažėjus vandens slėgiui rezervuare įsijungia vandens siurblys ir ciklas kartojasi. Kanalizacijos sistemose siurblinės naudojamos nuotekoms pakelti, pvz., vamzdynus į vandens valymo įrenginius tiesiant per kalvotą vietovę arba kai patalpos yra žemiau žemės lygio, kur savaiminė tėkmė negalima.

Naftos telkiniuose siurblinės naudojamos naftai iš surinkimo punktų į kaupimo, perdirbimo ir tolesnio transportavimo vietas perpumpuoti. T. p. siurblinės reikalingos vandeniui į naftos gręžinius pumpuoti, palaikant juose reikiamą slėgį. Kartais naudojamos kilnojamosios siurblinės. Jos būna savaeigės, vežiojamosios, plaukiojančiosios.

Lietuvoje siurblinės pradėtos statyti 20 a. pradžioje įrengiant miestuose centralizuotą vandentiekį: 1902 Klaipėdoje, 1914 Vilniuje ir kitur. Viena pirmųjų siurblinių, kurios siurblį suko garo turbina, įrengta 1907 Rusnės saloje, Uostadvaryje vandens kėlimo stotyje.