siurjèkcija (pranc. surjection), funkcija iš aibės X į aibę Y, kurioje kiekvienam Y elementui priskiriamas bent vienas X elementas, t. y. funkcijos kitimo sritis yra Y. Siurjekcijos pavyzdys – funkcija f iš realiųjų skaičių aibės į neneigiamųjų realiųjų skaičių aibę su reikšmėmis f(x) = x2.
1751