siurrealzmo dail
Bendroji apžvalga
Dailininkai siurrealistai rėmėsi iracionalizmo ir intuityvizmo idėjomis, S. Freudo psichoanalizės teorija, dada ir metafizinės tapybos patirtimi, maištavo prieš politinius, tautinius, religinius, estetinius stereotipus ir draudimus, siekė išlaisvinti menininko pasąmonę, gilinosi į vaizduotę, sapnus, aistras, nuojautas, instinktus. Kūrybinių impulsų sėmėsi iš Europos vizionierių (H. Boschas, P. Uccello, W. Blake’as) dailės, primityviųjų tautų ir mėgėjų meno, psichikos ligonių kūrybos. Linko į asociatyvų meno vaizdą, paradoksalius sugretinimus, individualią mitologizuotą simboliką. Prieštaravo formalistiniams judėjimams, akcentavo paveikslo turinį. Siurrealistai suformavo dvi pagrindines pakraipas: abstrakčiąją ir figūrinę, išplėtojo asambliažo, dekalkomanijos, fotomontažo, frotažo, fumažo, koliažo technikas.
S. Dalí. Miegas (aliejus, 1937; © LATGA / VEGAP, 2020)
Siurrealizmo dailės raida
A. Giacometti. Moteris perpjauta gerkle (bronza, 1932)
Skiriami keli siurrealizmo dailės etapai. 3 dešimtmetis – krypties atsiradimo laikotarpis. Siurrealizmo pradininkas ir teoretikas A. Bretonas 1924 paskelbė siurrealizmo manifestą ir pagrindė psichinio automatizmo metodą, 1928 studijoje Siurrealizmas ir tapyba (Le Surréalisme et la peinture) literatūros krypties pagrindu suformuluotus principus pritaikė vaizduojamajai dailei. 1925 Paryžiuje įvyko pirmoji siurrealistų paroda, 1926 atidaryta siurrealizmo dailės galerija. Šiuo laikotarpiu vyravo suabstraktinti meninės raiškos būdai. 4 dešimtmetis – brandusis laikotarpis – pasižymėjo figūrinių, iliuzionistinių kūrinių gausa, kairuoliškomis politinėmis dailininkų nuotaikomis. Šiuo laikotarpiu siurrealizmas įgijo platų tarptautinį pripažinimą, išsiplėtė po Europos įvairias šalis (Belgiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, kitas) ir kitus kontinentus (Lotynų Amerikos šalis, Japoniją), kur susiformavo siurrealizmo grupės, rengtos parodos (pirmoji įvyko 1935 Prahoje, vėliau Briuselyje, Kopenhagoje, Londone).
Po II pasaulinio karo – trečiuoju raidos laikotarpiu – siurrealizmas atsinaujino (Paryžiuje, Prahoje), jo principai labai veikė pokarinės Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dailės kryptis bei judėjimus (abstraktųjį ekspresionizmą, naująjį figūratyvumą). Žymesni dailininkai: J. Arpas, L. Carrington, G. de Chirico, S. Dalí, P. Delvaux, M. Ernstas (Imperatorius Ubas 1923), A. Giacometti, R. Magritte’as, A. Massonas, J. Miró (Siesta 1925), M. Oppenheim, Man Ray (Ingres’o smuikas 1924), P. Roy, Y. Tanguy (Mama, tėtė sužeistas 1927), D. Tanning, Remedios Varo (1908–63).
Siurrealizmas Lietuvos dailėje
Lietuvoje siurrealizmo apraiškų yra V. Antanavičiaus, R. Filistovičiaus, J. Mykolaitytės, H. Natalevičiaus, Š. Saukos, M. Skudučio, A. Vozbino kūriniuose.
siurrealizmas
2271