buitinė siuvamoji mašina
siuvamóji mašinà, mašina drabužio, apavo, galanterijos ar kitokio siuvinio detalėms siūlų dygsniais ir peltakiais sujungti. Tinka siuvinėti, puošti, detalių kraštams apsiūlėti, kilpoms apsiūti, sagoms, įtvirčiams prisiūti. Svarbiausios siuvamosios mašinos dalys: adatų (adatai kilnoti), šaudyklių ar kilpiklių (siūlui įverti), siūlvedžio mechanizmai, detalių transporteris; t. p. mechanizmai detalėms tempti, siūlui nukirpti ir kitoms pagalbinėms operacijoms atlikti bei valdymo mechanizmai (siuvimo krypčiai keisti, adatos padėčiai fiksuoti). Siuvant adata su įvertu siūlu praduriamos siuvinio detalės ir per jas perveriamas siūlas, o kitoje detalių pusėje sudaroma kilpa; ji suneriama su to paties siūlo arba sunarstoma su kito siūlo kilpa (sudaromi grandininiai dygsniai), arba supinama su šaudyklės siūlu (šaudykliniai dygsniai). Siūlas prilaikomas ir įtempiamas siūlvedžiu, detalės per dygsnio ilgį pastumiamos transporteriu. Turi rankinę, kojinę, elektrinę pavarą (pusiau automatinė, automatinė siuvamoji mašina).
Siuvamoji mašina būna pramoninė, buitinė; universalioji ir specialioji; susiuvimo, apsiūlėjimo, dygsniavimo, daigstymo, siuvinėjimo, kilpų, įtvirčių siuvimo, sagų prisiuvimo; šaudyklinė, kilpinė; plokščioji, su platforma ir kitokios konstrukcijos. Buitinės siuvamosios mašinos yra universalios, skirtos kelioms ar keliolikai skirtingų operacijų atlikti, įvairaus tankumo ir rašto peltakiui sudaryti, pramoninės siuvamosios mašinos yra specializuotos – vienai (pvz., sagoms prisiūti), bet gali tuo pat metu atlikti dvi ar daugiau operacijų; šios siuvamosios mašinos yra spartesnės ir našesnės negu buitinės. Automatinė siuvamoji mašina (siuva iki 7500 dygsnių per minutę) turi programinio valdymo įrenginių, stabdymo įtaisų, kompiuterinę įrangą; pusiau automatinė siuvamoji mašina (siuva iki 2500 dygsnių per minutę) dažniausiai naudojamos siuvimo įmonėse kilpoms, sagoms, įtvirčiams prisiūti.
pramoninė programinė siuvamoji mašina
Siuvamosios mašinos ilgalaikis darbas, dygsnių kokybė priklauso nuo tinkamos priežiūros (tepimo, valymo) ir deramo medžiagos, siūlų ir adatų parinkimo.
Siuvamoji mašina išrasta 18 a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios praktikoje naudojamos siuvamosios mašinos sukonstruotos 19 a. pirmoje pusėje. Labiausiai paplito siuvamoji mašina, kurią 1851 patentavo I. M. Singeris; tais pačiais metais pradėta gaminti jo įkurtoje bendrovėje.
medinė siuvamoji mašina sukonstruota lietuvių meistro (19 a.; Kėdainių krašto muziejus)
2263