siuvimas

siuvimo cechas

siuvmas, drabužių gamybos būdas. Siuvama siuvyklose, įmonėse, cechuose; juose siuvinį siuva nuo kelių iki keliasdešimt ar daugiau siuvėjų. Svarbiausios siuvimo operacijos: drabužio modelio kūrimas (kuriama modelių namuose arba kuria siuvimo įmonės ar siuvyklos modeliuotojas), medžiagos paruošimas (nukerpami nelygumai, lyginama lygintuvu, drėkinama ir tiesinama, kartais dekatiruojama), kirpimas (kerpamos medžiagos klojamos į klojinius ir sukarpomos į detales žirklėmis ar supjaustomos pjovimo mašinomis, lazeriu, plazmos srautu, suslėgto vandens ar oro srautu), susiuvimas (detalių kirptiniai kraštai apdorojami, kad neirtų, jos siuvamąja mašina jungiamos į mazgus, kurie lyginami, formuojami presais ar lygintuvais ir iš jų surenkamas siuvinys), apdaila (siuvinio apačia apsiūlėjama arba apsiuvama apsiuvais ar juostele).

Siūti pradėta jau akmens amžiuje; siūta iš žvėrių kailių, vėliau iš audinių. Dar vėliau atsirado siuvimo amatas. Siuvyklas pradėta steigti 19 a. pradžioje Prancūzijoje. Lietuvoje siuvyklas imta steigti 19 a. pabaigoje. 1895 Vilniuje veikė 21 siuvykla; jų buvo ir kituose miestuose. Daugelis siuvimo įmonių buvo mažos, nedaug skyrėsi nuo amatininkų dirbtuvių. SSRS okupavus Lietuvą siuvimo įmonės nacionalizuotos ir sustambintos. Po II pasaulinio karo siuvimo įmones pradėta kurti beveik iš naujo: 1947 ėmė veikti siuvimo įmonė Lelija Vilniuje, 1952 – Nevėžis Panevėžyje, 1955 – siuvimo įmonė Vilkaviškyje ir Šatrija Raseiniuose, 1957 – Dainava Alytuje. 1954 įkurti Modelių namai Vilniuje (juose imta kurti naujų drabužių modelius siuvimo įmonėms). 20 a. antroje pusėje mažos siuvimo įmonės buvo sujungtos į gamybinius susivienijimus. 21 a. 2 dešimtmetyje veikė bendrovės: Lelija, Žemkalnija, Nevėžis, Dainava, Šatrija, Audimas, Omniteksas, Garlita.

siuvimo praktika (1931; Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos muziejus)

1895