siužètų skõlinimosi teòrija, migrãcinė teòrija, tautosakos mokslo teorija, įvairių tautų tautosakos panašumus aiškinanti jos kūrinių plitimu iš vienos šalies į kitą. Sukūrė vokiečių filologas T. Benfey. Jis siekė aprašyti Indijos pasakų plitimą 12–14 a., jų vertimus ir perkūrimus persų ir arabų kalbomis, iš jų – į hebrajų ir lotynų kalbas, o iš šių – į šiuolaikines Europos kalbas.
Siužetų skolinimosi teorija buvo paplitusi 19 a. antroje pusėje, jos šalininkai (A. Veselovskis, G. Polívka, 1858–1933, D. Comparetti, 1835–1927, ir kiti) naudodamiesi lyginamuoju metodu aprašinėjo siužetus, tyrinėjo rašytinius šaltinius, sukaupė daug tautosakos kūrinių, kultūrinės medžiagos, svarbios įvairių tautų kultūros istorijai.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje iš šios teorijos išsirutuliojo istorinis geografinis metodas.