Sivas

Sivas

Sivas (Svasas), miestas Turkijos vidurinėje dalyje, į rytus nuo Ankaros, prie Kızıl Irmako upės; ilo centras.

348 700 gyventojų (2018). Geležinkeliai į Kayseri, Erzurumą, Malatyą, plentai į Ankarą, Samsuną, Trabzoną. Oro uostas. Juodoji metalurgija, statybinių medžiagų (cemento, plytų), tekstilės (medvilnės, vilnos), maisto pramonė. Sivaso apylinkėse auginami vilnamedžiai, veisiami galvijai.

Universitetas (nuo 1982). Etnografijos, miesto ir kiti muziejai. Didžioji mečetė Ulu Camii (1197, minaretas, 13 a., vėliau rekonstruota), ligoninės pastatas (1220), Mėlynoji medresė (1272), Mechmedo Pašos Cami mečetė (1580).

Istorija

Netoli Sivaso rasta hetitų gyvenvietės (trečio tūkstantmečio prieš Kristų) liekanų. 2 a. pr. Kr. priklausė Mažajai Armėnijai, valdė Ponto karalius Mitridatas VI Eupatoras, vėliau tapo Romos imperijos Mažosios Armėnijos provincijos sostine Sebastėja (lotyniškai Sebastea).

Barbarų nuniokotą miestą 6 a. atstatė Bizantijos imperatorius Justinianas I Didysis. Valdant Bizantijai suklestėjo.

Nuo 11 a. pabaigos valdė seldžiukai, Sivasas tapo vienu svarbiausių Anatolijos miestų. 1400 užimtas ir sugriautas Timūro kariuomenės. 15 a. antroje pusėje atstatė Osmanų sultonas Mechmedas II Užkariautojas, tapo provincijos sostine.

Iki 19 a. pabaigos dauguma Sivaso gyventojų buvo armėnai, dauguma jų nužudyta per turkų vykdytą armėnų genocidą.