skaičiãvimo tèchnika ir programãvimas Lietuvojè. skaičiavimo technikos pradžia sietina su 17 a. Lietuvoje pradėtais naudoti pirmaisiais skaitytuvais.
Istorija
Tobulindamas 1642 B. Pascalio išrastą skaitytuvą laikrodininkas iš Nesvyžiaus Jewna Jakobsonas apie 1770 sukonstravo pirmąjį lietuvišką skaičiuotuvą (saugomas M. Lomonosovo muziejuje Sankt Peterburge). 19 a. pabaigoje Willgodto Theophilio Odhnerio (Švedija) išrasti aritmometrai Original-Odhner po II pasaulinio karo išplito ir Lietuvoje, plačiai naudoti įstaigose iki asmeninių kompiuterių atsiradimo. 20 a. 6 dešimtmečio viduryje pradėtos naudoti klavišinės elektromechaninės skaičiavimo mašinėlės. 6 dešimtmečio pabaigoje sparčiai plito Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, vėliau ir kitų susivienijimo Sigma gamyklų, gaminama perforacinė skaičiavimo technika, skirta biurų darbui automatizuoti, apskaitai mechanizuoti.
Elektroninėmis skaičiavimo mašinomis (taip buvo vadinami kompiuteriai) pradėta domėtis 20 a. 6 dešimtmečio viduryje. 1955 A. Jucio iniciatyva Vilniaus universitete pradėjo veikti elektroninis integratorius ELI-12 – pirmasis elektroninis skaičiavimo įrenginys Lietuvoje. Kompiuterių projektavimo darbai prasidėjo 1959 įkūrus Specialųjį konstravimo biurą prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos (vėliau Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras). Pirmasis darbas buvo mašinos EV 80, suprojektuotos Maskvos institute NIISčiotmaš, modernizavimas. 1961–62 Skaičiavimo mašinų specialus konstravimo biuras suprojektavo (vadovas G. Grigas) pirmąją originalią lietuvišką II kartos elektroninę skaičiavimo mašiną Rūta, skirtą buhalteriniams skaičiavimams (1963 užregistruota SSRS išradimų ir atradimų komitete).
skaičiavimo kompleksas Rūta 110 (Ryšių istorijos muziejus Kaune)
1968 suprojektuota skaičiavimo mašina Rūta 110 – už jos projektą 1970 paskirta LSSR respublikinė mokslo ir technikos premija E. Bičiūnui, V. Blodžiūnui, Broniui Borisai, A. Čuplinskui, A. Drąsučiui, J. Kamičaičiui, J. Linčiauskui, A. Nemeikšiui, V. Pauzai, V. Ramanauskui ir M. Stulpinui. Tuo pačiu metu suprojektuotas optinis rašto ženklų skaitymo įrenginys Rūta 701 mašinai Rūta 110. 1964 Specialiame konstravimo biure prie Vilniau skaičiavimo mašinų gamyklos pradėti kaupiklių projektavimo darbai. 1968 suprojektuotas diskų įrenginys – kaupiklis R401 ir pagaminti pirmieji jo pavyzdžiai skaičiavimo mašinai Rūta 110 (vadovas J. Kamičaitis). Pakete buvo 5 diskai, kurių bendra talpa – 1,4 megabaito (prilygsta šiandieninio lanksčiojo diskelio talpai). Vėliau suprojektuotas dvigubai mažesnės talpos, bet daug mažesnis ir paprastesnis kaupiklis R412, turintis tik vieną diską ir vieną galvutę. Jo pagrindu 1976 suprojektuotas naujas kaupiklis R414. Sukurta originali duomenų kodavimo sistema, leidžianti padvigubinti įrašymo tankį nedidinant laikmenos permagnetinimų fizinio tankio. 1973 suprojektuotas blokinis vieno disko kaupiklis R421A. Visų šių kaupiklių sąsaja buvo suderinta su Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro projektuojamomis skaičiavimo mašinomis. 1982 suprojektuotas kaupiklis SM5408 su keičiamaisiais magnetiniais diskais, 1985 – kaupiklis SM5514 su stacionariaisiais diskais, tinkantis asmeniniams kompiuteriams. 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pradėti steigti skaičiavimo centrai – pirmasis įsteigtas 1962 Matematikos ir informatikos institute (nuo 2018 Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas). 1968 Lietuvoje veikė 10, 1970 – 16 skaičiavimo centrų. Galingiausią skaičiavimo techniką turėjo Matematikos ir informatikos instituto skaičiavimo centras, 1985–89 jame veikė vienintelis Lietuvoje superkompiuteris Elbrus-1-K2. Apie 1980 didžiausi kolektyvinio naudojimo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje buvo Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centrai. Kiti didieji Lietuvos skaičiavimo centrai: LSSR valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimo instituto, Centrinės statistikos valdybos respublikinis, Finansų ministerijos informacinis, Žemės ūkio ekonomikos mokslinių tyrimo instituto, Žemės ūkio projektavimo technologijos tresto Orgtechstatyba ir kiti. 1983 Lietuvoje pirmą kartą pademonstruotas asmeninis kompiuteris (bendrovės Apple gamybos kompiuteris su spalvotu monitoriumi). Asmeniniai kompiuteriai Lietuvoje pradėjo plisti 20 a. 9 dešimtmečio viduryje. Iš pradžių tai buvo DVK, PE VM ES, BK 0010, Yamaha, Robotron kompiuteriai, vėliau – IBM PC. Matematikos ir informatikos instituto skaičiavimo centras pirmąjį IBM PC kompiuterį įsigijo 1987.
Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto muziejaus fragmentas
Pirmuosius į Lietuvą įvežtus kompiuterius reikėdavo papildyti lietuvių kalbos rašto ženklų koduotėmis, jų vaizdais ekrane ir spausdintuvuose. 1992 Lietuvoje veikė apie 8000 asmeninių kompiuterių. Informacijos technologijų srityje dirbo apie 11 200 specialistų. 2000 pabaigoje jau veikė apie 280 000 asmeninių kompiuterių. Valstybinėse įstaigose asmeniniais kompiuteriais naudojosi daugiau kaip 80 % darbuotojų, namuose apie apie 13 % gyventojų. Lietuvoje be asmeninių kompiuterių, naudojamos tarnybinės ir darbo stotys, naujos kartos mažieji ir didieji kompiuteriai, superkompiuteriai. Šiuo metu (2015) Lietuvoje galingiausias superkompiuteris yra Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute (1920 procesorinių branduolių, 3,6 TB operatyviosios atminties, 620 TB duomenų saugykla, veikia nuo 2009). Naudojami kompiuterių telkiniai (klasteriai), galingumu prilygstantys superkompiuteriams.
Lietuvoje pirmieji kompiuterių telkiniai pradėti kurti 2003 (R. Čiegis, A. Juozapavičius, Ramūnas Šablinskas, A. L. Telksnys, bendrovė BGM). Kai kurios įstaigos (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos universitetas ir kitos) su telkiniais eksperimentuoti pradėjo šiek tiek anksčiau. Lietuvoje galingiausias Vilniaus Gedimino technikos universiteto kompiuterių telkinys Vilkas III, veikiantis nuo 2003, naudojamas moksliniams skaičiavimams. 2003 bendrovė BGM Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre įdiegė telkinį Elitas® Intel® Itanium® 2, kuris naudojamas daktiloskopinei informacijai apdoroti. 2004 bendrovė Blue Bridge bendrovėje Lietuvos telekomas (2006-17 bendrovė Teo, nuo 2017 bendrovė Telia) įdiegė Hewlett-Packard darbo stočių telkinį, naudojamą klientų ir jų mokėjimų apskaitai ir sąskaitoms rengti. 2004–05 kompiuterių telkiniai pradėti kurti masiškai. Svarbesni veikiantys moksliniams skaičiavimams skirti kompiuterių telkiniai: MIF GRID (Vilniaus universitetas), ELEN GRID (Kauno technologijos universitetas), VDU IF (Vytauto Didžiojo universitetas), TFAI Elitas IA-64 (Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas), BGM-CORPI KU (Klaipėdos universitetas), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ir Fizinių ir technologijos mokslų centro kompiuterių telkiniai. 2005 Lietuvos mokslo įstaigų kompiuterių telkiniai pradėti jungti prie Estijos EestiGRID ir Šiaurės šalių NorduGRID tinklų. Sukurtos pirmosios Lietuvos lygiagrečiųjų ir išskirstytųjų skaičiavimų tinklo LitGRID užuomazgos, šis tinklas plėtojamas toliau. Siekiama sujungti Lietuvos mokslo įstaigų telkinius ir sudaryti sąlygas naudotis jų bendraisiais ištekliais.
Programavimo kalbos, programinė įranga
Programavimo kalbomis Lietuvoje susidomėta apie 1961. 1963 Vilniaus universitete buvo dėstomas Algol-60 kalbos kursas. Matematikos ir informatikos instituto darbuotojai buvo pirmieji programavimo kalbų propaguotojai Lietuvoje. Pirmieji programavimo kalbų transliatoriai Lietuvoje atsirado apie 1965 kartu su elektronine skaičiavimo mašina Minsk-22; tai buvo Talino kibernetikos institute sukurtų programavimo kalbų Velgol ir Malgol, Minsko skaičiavimo mašinų gamykloje sukurto supaprastinto programavimo kalbos Algol-60 varianto transliatoriai. Apie 1967 Lietuvoje pasirodė Fortran ir Cobol kalbos, su elektronine skaičiavimo mašina Minsk-32 (1971–72) pirmieji asembleriai, su Europos Sąjungos elektronine skaičiavimo mašina (apie 1980) – PL/1, RPG, 20 a. 8 dešimtmečio pradžioje – Lisp, Pascal ir kitos programavimo kalbos. Tuo metu pramoninis programavimas Lietuvoje vyko asemblerio ir Cobol, šiek tiek – PL/1 ir RPG kalbomis. Moksliniai ir inžineriniai uždaviniai daugiausia buvo programuojami Fortran kalba, studentams, vėliau ir moksleiviams mokyti plačiai buvo naudojama Pascal kalba. Pirmosios operacinės sistemos atsirado kartu su BESM-6 (1972, OS Dispak) ir Minsk-32 (apie 1970). Kartu su Europos Sąjungos šeimos elektroninėmis skaičiavimo mašinomis Lietuvoje atsirado operacinių sistemų IBM DOS, IBM OS/360 ir IBM OS/370 variantai. Po 1991 asmeniniams kompiuteriams pradėta naudoti operacinė sistema IBM DOS PC, vėliau Windows šeimos operacinės sistemos. 1991–93 Lietuvoje veikę kompiuteriai NORSK Data buvo valdomi operacine sistema Sintran. Apie 1993 pradėtos naudoti operacinės sistemos UNIX (asmeniniams kompiuteriams) ir AIX. Pirmosios duomenų bazių valdymo sistemos (DBVS) Lietuvoje atsirado 1980–81. 1981 jau buvo naudojama VSMG duomenų bazė, sukurta DBVS Bank DOS pagrindu, ir Kauno medicinos instituto (1989–98 Kauno medicinos akademija, 1998–2010 Kauno medicinos universitetas, nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) duomenų bazė, sukurta DBVS Oka pagrindu. Tais pačiais metais pradėtos kurti Finansų ministerijos, Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto ir daugelio kitų organizacijų duomenų bazės. Pirmąją operacinę sistemą OS/2 Warp 1996 sulietuvino bendrovė IBM. 2001 buvo sulietuvinta tekstų rengyklė Word XP. 2002 bendrovė Microsoft kartu su bendrove Tildė iš dalies sulietuvino sistemą Windows XP, 2003–04 – kitas raštinės paketo programas: Excel 2003 ir PowerPoint 2003. Bendrosios paskirties kitų gamintojų ir atvirosios programos bei didesnės mokykloms skirtos programos lietuvinamos Matematikos ir informatikos institute: sulietuvinta DOS sistemos pašto programa Demos Mail ir pritaikyta MIME protokolo reikalavimams (1998), rinkmenų (failų) tvarkymo programa Total Commander (1998; anksčiau Windows Commander), Komenskio Logo (1998), Dinaminė geometrija (2000), raštinės programų paketas Open Office (2003), interneto naršyklės Mozilla (2002), Firefox (2004), Opera (2004), pašto programa Thunderbird (2004) ir kitos. Linux sistemas ir joje veikiančias programas lietuvina atvirųjų programų vartotojai visuomeniniais pagrindais.
Pirmieji programavimo kalbų vadovėliai lietuvių kalba: G. Grigo Programavimas algoritmine kalba Algol-60 (1971), Algoritminė kalba Algol-60 (1976), Algoritminė kalba FORTRAN (1976), Programavimo kalba PL/1 (1978). 1983 išleista G. Grigo, V. Dagienės ir Almos Petrauskienės Paskalio programavimo kalba (1983).
Programavimo darbai
Įkūrus Matematikos ir informatikos instituto, Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centrus Lietuvoje pradėti vykdyti pirmieji užsakomieji programavimo darbai. Daugumą darbų sudarė nedidelių inžinerinių arba statistinio duomenų apdorojimo uždavinių programavimas. Apie 1965 Matematikos ir informatikos institute buvo projektuojamas Algol-60 transliatorius skaičiavimo mašinai Rūta-110 (Vanda Mališauskaitė-Bikelienė, Dangutė Petrėnaitė-Sapagovienė, Rima Bražionytė-Paškevičienė ir kiti). 1968 užsakomuosius darbus pradėjo vykdyti Matematikos ir informatikos institute suburta programuotojų grupė (1963–91, vadovas V. Matulis). 1968–91 ši grupė (A. Čaplinskas, P. Rumšas, Bronius Vaičiulis ir kiti) kūrė programinę įrangą, skirtą dideliems projektams planuoti ir valdyti. 1975 visiškai įdiegtas formalus programų sistemų kūrimo procesas. 1973 įkurtas Sąjunginio valstybinio apskaitos ir skaičiavimo darbų mechanizavimo projektavimo technologinio instituto Lietuvos filialas, kuris vykdė didelio masto pramoninio programavimo darbus. Jis kūrė informacinių sistemų programinę įrangą, kuri buvo diegiama visoje SSRS: tipinę programinę įrangą sąjunginiam ir respublikiniams statistikos komitetams, civilinei aviacijai ir oro uostams, naftos bazėms ir degalų tiekimui, t. p. valstybinio draudimo įstaigų ir bankų informacines sistemas, programų sistemas Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) autotransporto susivienijimams. 1988 įsteigta bendra Lietuvos ir Austrijos bendrovė Baltic Amadeus pirmiausia ėmėsi asmeninių kompiuterių programinės įrangos lietuvinimo – sukurti pirmieji lietuviški šriftai, jiems pritaikytos spausdintuvų valdymo, rašybos tikrinimo programos ir kita. Vėliau pradėtos kurti dokumentų tvarkymo sistemos ir kita kompiuterizuotų informacinių sistemų programinė įranga. Statybos organizacijoms skirtą projektų planavimo ir valdymo programinę įrangą kūrė K. Antanavičiaus vadovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorija. 1988 įkurtame Skaičiavimo technikos ir informatikos mokslinio tyrimo institute buvo vykdomi didelio masto programavimo darbai, kuriama techninė įranga, sisteminė programinė įranga ir dalykinės programos institute projektuojamiems įrenginiams. Po 1991 šis institutas reorganizuotas ir sukurtas Valstybinis informacinės technologijos institutas (veikė iki 2012) didesnio pavojingumo sistemų (naftotiekių, geležinkelio, vandentiekio, atominės elektrinės) valdymui modernizuoti ir kitiems darbams. Valstybinio informacinės technologijos instituto specialistai dalyvavo modernizuojant Ignalinos atominės elektrinės kompiuterizuotąsias sistemas, rengiant daugumos tų sistemų saugumo didinimo reikalavimus, prisidėjo prie nacionalinės informacijos technologijų ir telekomunikacijų saugumo koncepcijos rengimo. Valstybinis informacinės technologijos institutas vienas pirmujų (2005) Lietuvoje pradėjo gyvenamosios aplinkos kompiuterizavimo, t. p. virtualiosios terpės pritaikymo neįgaliesiems darbus. 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje pradėjo sparčiai steigtis pramoninio programavimo įmonės. Tuo metu įsikūrė beveik visos žinomiausios informacinių technologijų bendrovės: Informacinės technologijos (1988, iki 1991 Informacinių technologijų įmonė), Alna (1989), BGM (1991), Penki kontinentai (1992), Elsis (1991), Sonex sistemos (1997, iki 1999 bendrovės Sonex kompiuteriai skyrius), Info Tec (1991), Ogmios sistemos (1993), Sigmanta (1991, iki 1994 Sigma Americom), Blue Bridge (1993), Prototechnika (1990), Algoritmų sistemos (2001), CompIdea (1991), Edrana (1987–92 Materialinių išteklių ministerijos skaičiavimo centras, 1992–95 Valstybinė kompiuterizavimo įmonė), Labbis (1991), Omnitel (1991, nuo 2017 bendrovė Telia) ir kitos. 1993 tarptautinės korporacijos IBM ir BULL, 2003 – Microsoft Lietuvoje atidarė atstovybes.
462
988