mokslinės paskirties skaičiuotuvas
skaičiuotùvas, elektroninis įtaisas paprastoms arba sudėtingoms skaičiavimo operacijoms atlikti. Sudarytas iš elektroninio grandyno, kelių atminčių, klaviatūros skaitmenims įvesti ir operacijoms atlikti, monitoriaus ir maitinimo šaltinio. Pagal paskirtį skaičiuotuvai būna: bendrosios paskirties – aritmetiniams veiksmams atlikti, buhalteriniai – piniginėms sumoms tiksliai skaičiuoti, grafiniai (turi monitorių, skirtą funkcijų grafikams sudaryti) ir specialios paskirties – statistiniams, medicininiams ir kitiems skaičiavimams. Dar būna mokslinės paskirties programuojamieji skaičiuotuvai, turintys keletą programavimo kalbų ir vidinę atmintinę. Vartotojas gali pasirinkti skaičiavimams reikalingą programą.
Skaičiuotuvo prototipu laikomas 100 pr. Kr. sukurtas Antikiteros mechanizmas, naudotas planetų judėjimams skaičiuoti. 1642 prancūzų mokslininkas B. Pascalis sukūrė pirmąją atimties ir sudėties skaičiavimo mašiną. 1673 vokiečių mokslininkas G. W. Leibnizas sukūrė prietaisą, kurio pagrindu 1820 prancūzų išradėjas Charlesʼis Xavieras Thomas de Colmaras sukūrė skaičiuotuvą (pirmąjį aritmometrą), naudotą iki I pasaulinio karo. 1954 tarptautinė bendrovė IBM pademonstravo pirmąjį elektroninį skaičiuotuvą ir 1957 pradėjo jų gamybą. Skaičiuotuvas naudojamas atskirai arba yra sudedamoji tekstų apdorojimo įrangos ar kompiuterių dalis.