skačius, kalbos gramatinė kategorija, skiriama pagal tiesiogiai ar tarpiškai (per kitas formas) nusakomą dalykų kiekį. Būdingiausia daiktavardžiams ir asmeniniams įvardžiams, kurių formos kiekį dažniausiai nusako tiesiogiai. Būdvardžių, būdvardiškųjų įvardžių ir veiksmažodžių skaičiaus formos priklauso nuo daiktavardžių, skaitvardžių ir asmeninių įvardžių, su kuriais jie siejami. Kai kuriose (ypač analitinio tipo) kalbose būdvardžių ir veiksmažodžių formos su daiktavardžiais, skaitvardžiais ar asmeniniais įvardžiais daugeliu atvejų skaičiumi nederinamos (plg. anglų Young boy ‘jaunas berniukas’ / young boys ‘jauni berniukai’; I go ‘aš einu’ / We go ‘mes einame’). Skaičiaus kategorija dažniausiai yra binarinė (skiriama vienaskaita ir daugiskaita), kai kuriose kalbose vartojamos ir dviskaitos, triskaitos, keturskaitos formos.
Lietuvių kalboje binarinę skaičiaus kategoriją turi daiktavardžiai, įvardžiai, būdvardžiai, būdvardiškieji (kelintiniai ir dauginiai) skaitvardžiai ir veiksmažodžiai. Dalis daiktavardžių skaičiumi nekaitomi: turi tik vienaskaitą (pvz., grožis, jaunimas, auksas, pienas) arba tik daugiskaitą (pvz., akiniai, vartai, durys, pietūs) formas. Gramatinių skaičiaus požymių neturi veiksmažodžio 3 asmuo (plg. jis / jie / jos eina). Seniau buvo plačiai vartojamos dviskaitos formos, iš kurių dabar bendrinėje kalboje pasitaiko daiktavardžių vardininkas ir galininkas (pvz., parsivedė abu arkliu; du grybu per riebu), kai kurios veiksmažodžio eiti formos (pvz., būsimojo laiko eisiva, liepiamosios nuosakos eiva).
2352
vienaskaita; daugiskaita; dviskaita; triskaita