skaidrùsis emãlis, emaliavimo technika. Emalis tepamas ant metalinio reljefinio (išlieto, kartais raižyto, iškalto) dirbinio paviršiaus ir degamas krosnyje (paviršiaus kraštas turėtų būti aukštesnis nei reljefo aukščiausia vieta). Išdegtas ir nupoliruotas emalio sluoksnis iškiliose vietose šviesesnis, nuolaidžiose ir įdubusiose – šešėliuotas, storas. Skaidriojo emalio technika išryškinamas paviršiaus reljefas, kuriami spalvų niuansai. 13 a. pabaigoje skaidriuoju emaliu pradėti dengti dirbiniai Italijoje, 14–15 a. – visoje Europoje, populiarūs buvo gotikos laikotarpiu ir Renesanso epochoje. Naudojama iki šiol.
Piemenėlių pagarbinimas ir Išminčių pagarbinimas (sidabras, skaidrusis emalis, emalio tapyba, manoma, apie 1480–90, Lombardija, Italija; sidabro rėmelis iš 19 a.; Metropolitano meno muziejus Niujorke)