Skaisčiáusiosios Diẽvo Mótinos cekvė, 16–19 a. stačiatikių sakralinis pastatas Vilniuje. Kvadrato plano, su 3 trisienėmis apsidėmis ir 4 apskritais bokšteliais kampuose, centre – žemas daugiakampis bokštas su piramidiniu stogu. Cerkvės apačioje išliko gotikinio mūro, viršus sumūrytas 19 amžiuje. Tinkuotuose fasaduose gausu puošybos elementų: dantukų, arkatūrų, trigubų arkų, vertikalių ir horizontalių traukų, sienas remia laiptuoti kontraforsai.
Istorija
Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė Vilniuje (16–19 a.)
Cerkvė pastatyta 14 a. viduryje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo iniciatyva. Nuo 1415 soboras. 1609 čia metropolitas Adomas Ipatijus Pociejus paskelbė katalikų ir stačiatikių bažnyčių uniją. 1610, 1716, 1748 gaisrai cerkvę smarkiai apnaikino. 1785 rekonstruota. 1808 apleista cerkvė Vilniaus švietimo apygardos kuratoriaus A. J. Čartoriskio rūpesčiu perduota Vilniaus universitetui. 1810 pagal architekto M. Šulco projektą pastatas buvo padalytas į 2 aukštus, įrengta anatomikumas, auditorijos, biblioteka. Fasaduose atsirado klasicistinių formų: pietvakarinė fasado dalis ir kampai išryškinti rustais, centrinė ašis pabrėžta portalu, sienų viršus apjuostas antablementu. 1842 pastate įsikūrė kareivinės, vėliau – arsenalas, archyvas, buvo ūkinių ir prekybinių patalpų, kalvė. 1868 pagal architektų A. Riazanovo ir N. Čiagino projektą pastatas vėl rekonstruotas ir įgijo dabartinį vaizdą. 1896 ir 1977 remontuota.
2271