skaistẽnis (Tanacetum subgenus Pyrethrum), astrinių (Asteraceae) šeimos bitkrėslės genties skaistenio pogentis. Žinoma apie 100 rūšių. Paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje. Daugiametė kvapi žolė, kartais puskrūmis. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti, retai ištisiniai. Graižai susitelkę ūglių viršūnėse į skėtikus arba šluotelės pavidalo sudėtinius žiedynus. Nuo bitkrėslės genties tipinio pogenčio (Tanacetum subgenus Tanacetum) skiriasi tuo, kad graižai su liežuviškaisiais žiedais. Jie geltoni, raudoni arba balti, vamzdiškieji – geltoni. Vaisius – lukštavaisis. Daugelio rūšių skaistenis yra dekoratyvinis augalas. Gėlynuose dažniausiai auginamas gelsvalapis skaistenis (Tanacetum parthenifolium), rausvažiedis skaistenis (Tanacetum coccineum), vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium), didžialapis skaistenis (Tanacetum macrophyllum), pilkalapis skaistenis (Tanacetum cinerariifolium), skėtinis skaistenis (Tanacetum corymbosum). Vaistinis skaistenis plačiai vartojamas liaudies medicinoje.
vaistinis skaistenis
Lietuvoje 2 svetimžemės rūšys ir daugiau kaip 5 rūšys auginamos gėlynuose. Vaistinis skaistenis sulaukėjęs gana dažnas, auga dykvietėse, šiukšlynuose, prie kapinių. Skėtinis skaistenis sulaukėjęs aptinkamas labai retai.
849
bitkrėslė