skaitmennė elektrònika, taikomosios elektronikos šaka; informacinės elektronikos pagrindas. Tiria skaitmeninius įtaisus, daugiausia grandynus (integrinis grandynas), jų kūrimą, gamybą, naudojimo elektroninėje įrangoje metodus ir technologijas bei skaitmeninių signalų apdorojimą, jų sintezę ir analizę. Skaitmeninės elektronikos grandynų veikimas grindžiamas Boole’o algebros taikymu. Skaitmeninės elektronikos įtaisai dažniausiai sudaryti iš didelio loginių elementų rinkinio, vykdančio logines funkcijas, kurių rezultatai yra loginės reikšmės – tiesa (žymima simboliu 1) arba netiesa (žymima simboliu 0). Gaunami signalai atvaizduojami diskrečiais analoginiais lygiais, kurių skaičius yra baigtinis. Skaitmeninės elektronikos įtaisų signalai yra atsparūs trikdžiams. Yra skaitmeninės elektronikos įtaisų be atminties (kombinaciniai) ir su ja (sekvenciniai). Skaitmeninė elektronika naudojama telekomunikacijose, kompiuterijoje, skaitmeninėje televizijoje, vaizdo, garso įrašymo ir atkūrimo prietaisuose; kuriami nauji skaitmeniniai įtaisai, pvz., memristoriai. Skaitmeninė elektronika iš impulsinių signalų elektronikos išsirutuliojo 20 a. 5 dešimtmetyje.
1907