babiloniečių pirmieji 59 skaitmenys
atikinė skaičių žymėjimo sistema senovės Graikijoje
skatmenys, natūraliojo skaičiaus rašmenys (sutartiniai ženklai). Seniausi žinomi skaitmenys yra iš antro–trečio tūkstantmečio prieš Kristų – egiptiečių ir babiloniečių. Egiptiečiai turėjo skirtingus ženklus skaičiams 1, 10, 100 ir t. t. žymėti ir tų ženklų darinius visiems kitiems skaičiams. Babiloniečiai naudojo du simbolius skaičiams 1 ir 10 žymėti ir jų darinius kitiems (tarp 1 ir 59) skaičiams; didesniems kaip 59 skaičiams žymėti naudota pozicinė sistema, kurios pagrindas 60. Senovės Graikijoje skaitmenis pradėta žymėti abėcėlės raidėmis, skirtingai įvairiose vietovėse (tarp jų atikinė ir joninė rašytinės numeracijos sistemos). Labiausiai paplitusi 5 a. pr. Kr. atikinė numeracija, joje skaičiai 5, 10, 100, 1000 ir 10 000 žymimi atitinkamų skaitvardžių pirmosiomis raidėmis; kiti skaičiai – jų dariniais. Romėnų skaitmenys atsirado apytikriai 5 a. prieš Kristų. Dabartinė pasaulyje daugiausia naudojama skaitmenų sistema – pozicinė dešimtainė sistema (pagrindas 10), vadinamieji arabiškieji skaitmenys, arba indų ir arabų skaitmenys. Šią sistemą 5 a. sukūrė indų matematikai, vėliau ją perėmė arabai, modifikavo ir 12 a. išplatino Europoje.
L: G. Ifrah Universalioji skaičių istorija Vilnius 2012, Histoire universelle des chiffres: L’Intelligence des hommes racontée par les nombres et le cacul Paris 1994.
1751