skatvardis, žodžių klasė, žyminti mąstomų ar patiriamų dalykų skaičių arba eiliškumą skaičiuojant. Vieni skaitvardžiai gramatinėmis ypatybėmis artimi daiktavardžiams, kiti – būdvardžiams, bet skiriasi savitomis skaitinėmis reikšmėmis ir vartosena. Pagal sintaksinius ir morfologinius požymius skiriamos kiekinių ir kelintinių skaitvardžių grupės.
LIETUVIŲ kalboje kiekinių ir kelintinių skaitvardžių grupę sudaro pagrindiniai (pvz., vienas, du, trys), dauginiai (pvz., dveji, treji, ketveri), kuopiniai (pvz., dvejetas, trejetas, ketvertas) ir trupmeniniai (viena antroji, trys penktosios) skaitvardžiai. Pagrindiniai skaitvardžiai vartojami kaip daiktavardžiai, bet dešimtis žymintys skaitvardžiai yra nelinksniuojami (pvz., dešimt, dvidešimt), o 11–19 galininko formos sutampa su vardininku (pamačiau vienuolika vaikų). Dauginiai skaitvardžiai (nuo 1 iki 9), savo gramatinėmis ypatybėmis atitinkantys būdvardžius, vartojami su daugiskaitiniais ir tais daiktavardžiais, kurių daugiskaitos formos žymi porinius ar sudėtinius daiktus, pvz., treji metai, dvejos žirklės. Dauginio skaitvardžio senovinė forma vieni, vienos dabar vartojama pagrečiui su naujesne, pagal kitus dauginius skaitvardžius bendrinėje kalboje padaryta forma vieneri, vienerios (pvz., vieni / vieneri metai). Kuopiniai skaitvardžiai (nuo 2 iki 9), savo gramatinėmis ypatybėmis atitinkantys daiktavardžius, žymi daiktų (dažniausiai gyvų) kiekį kaip tam tikrą visumą (pvz., ketvertas arklių, šešetas vaikų) arba tiksliai neapibrėžtą kiekį (pvz., liko trejetas kilometrų). Kelintiniai skaitvardžiai žymi skaičiuojamų dalykų vietą eilėje. Gramatinėmis ypatybėmis jie atitinka būdvardžius. Savitą formą turi kelintiniai skaitvardžiai pirmas, ‑a, antras, ‑a, trečias, ‑ia, ketvirtas, ‑a.
2352