skalda
skaldà, biri statybinė medžiaga. Susideda iš aštriakampių, dažniausiai 5–150 mm dalelių. Turi šiek tiek (dažniausiai mažiau kaip 3 %) dulkių ir molio dalelių. Tankiųjų uolienų, ypač magminių (bazalto, diabazo, granito), skalda yra stipri, atspari šalčiui, akytųjų uolienų (pemzos, tufo), dažniausiai ir dirbtinių medžiagų skalda – lengva, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, bet ne tokia stipri, įgeria daugiau vandens. Gaunama akmenskaldėse sutrupinus uolienų nuolaužas, riedulius, dirbtines medžiagas (keramzitą, metalurginį šlaką, perlitą, betono laužą). Tankiųjų uolienų skalda naudojama geležinkelių, automobilių kelių, aikščių, lėktuvų pakilimo takų balastiniams sluoksniams, drenažui, sunkiojo betono, asfaltbetonio užpildui, apdailai, kaip mineralinės vatos žaliava ir kitur, lengvoji skalda – lengvojo betono užpildui, garso ir šilumos izoliacijai.
Lietuvoje
Skalda gaminama iš laukuose surinktų riedulių, iš žvyrynuose sukauptų stambių (didesnio kaip 20 mm skersmens) gargždo, žvirgždo atsijų, iš uolienų nuolaužų, statybinių konstrukcijų laužo, granitinė skalda – daugiausia iš įvežtinio granito. Didžiausios skaldos gamybos bendrovės: dolomitinės skaldos – Klovainių skalda ir Dolomitas (Pakruojo rj.), granitinės skaldos – Granitas ir Milsa (abi Kaune), Granitinė skalda (Vilniuje), Žemaitijos granitas (Darbėnuose).