Skališkių uola
Skalškių uolà, Liucioni uolà, atodanga Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemenčinės seniūnijoje, apie 600 m į šiaurės rytus nuo Liucionių kaimo. Yra Stripūnų miške, Neries slėnio dešiniojo šlaito griovoje. Geologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000), atodangoje susiformavusi Liucionių ola su netoliese trykštančiu šaltiniu – mitologinis objektas ir kultūros vertybė (nuo 1997).
Skališkių uola
Atodangos aukštis – 5,7 m, ilgis – 20 metrų. Slūgso iki 5 m gylio griovos viduryje (primena slenkstį), plačiausioje jos vietoje; čia griovos dugno plotis 12 m, ties uolos viršutine briauna iki 30 metrų. Žemiau atodangos griovos dugnas vietomis susiaurėja iki 3 metrų. Atodangą sudaro kvartero uolienos – ledynų tirpsmo vandenų suklostyto ir vėliau į konglomerato luitą susicementavusio žvyro su įvairaus rupumo gargždu ir smėlio sluoksniai; cementas – požeminiame vandenyje ištirpę ir dėl slėgio bei temperatūros pokyčių nusėdę karbonatai. Konglomerato luito apačia yra apie 10 m aukščiau Neries vandens lygio. Netoliese trykšta šaltinis. Virš atodangos auga medžiai ir krūmai (pušys, beržai, eglės, alksniai, lazdynai).
Apatinėje atodangos dalyje susiformavusi ola. Angos didžiausias aukštis 2,3 m, plotis 8 m, gylis horizontalia kryptimi 3–4 m; yrant sienelėms ir skliautui olos tūris pamažu didėja (dūlėjimą sukelia oro temperatūros svyravimai, plyšiuose susidarantis ledas ir kita), vietomis yra nubyrėjusių konglomerato nuolaužų. Skališkių uola nuo seno lankoma maldininkų; 19 a. virš jos stovėjo kryžius (pastatytas tuometinių Raudondvario dvaro savininkų nurodymu). Tikima, kad šaltinio ir nuo Liucionių olos skliauto lašantis vanduo turi gydomųjų savybių. Oloje aukojama, deginamos žvakės, paliekami kryželiai ir kiti sakraliniai daiktai. Uolos link nuo miško kelio veda apie 300 m ilgio takas. Nuo upės kylančios griovos dugne įrengti mediniai laiptai (vietomis juos dengia deliuvis).
Liucionių ola
Skališkių uola saugoma nuo 1984. Pirmasis ją aprašė ir nupiešė grafas K. B. S. Tiškevičius per ekspediciją Nerimi; minima jo veikale Neris ir jos krantai... (Wilija i jej brzegi... 1871, lietuvių kalba 1992 22013). Vėliau uolą išmatavo ir aprašė A. Linčius (1989–90).
Skališkių uola ir griovos dalis
-Liucionių ola; -Liucionių šaltinis; -Šventoji ola; -Skala