skalūnai

skalūnai

skalnai, metamorfinės arba nuosėdinės uolienos. Pasižymi skalūnuotumu arba skalūnine tekstūra, skylančios plonomis (iki 1 cm storio) plokštelėmis, plytelėmis. Skalūnų spalva priklauso nuo mineralinės sudėties. Pagal pirminių uolienų tankėjimo ir metamorfizmo laipsnį skiriami nuosėdiniai ir kristaliniai (arba metamorfiniai) skalūnai. Nuosėdiniai skalūnai susidaro iš nuosėdinių, daugiausia molingų uolienų, beveik nepakitusių arba šiek tiek pakitusių dėl diagenezės arba silpno metamorfizmo ir įgijusių skalūnuotumą; išlikusi pirminė mineralinė sudėtis, netyžta vandenyje (pvz., silicinis skalūnas, molio arba degieji skalūnai). Nuosėdiniai skalūnai randami visose fanerozojaus sistemose išskyrus kvarterą. Kristaliniai skalūnai susidaro iš labai metamorfizuotų nuosėdinių (paraskalūnai) arba magminių (ortoskalūnai) uolienų. Juos sudaro plokštelių, prizmių, adatėlių formos mineralų (žėručių, amfibolų, feldšpatų) kristalai, išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose. Kristaliniai skalūnai skirstomi pagal mineralinę sudėtį (chloritinis, epidotinis, talkinis, olivininis, staurolitinis, kianitinis ir kiti), struktūrinius ypatumus (dėmėtasis, juostuotasis, kampuotasis ir kiti), spalvą (žaliasis, melsvasis ir kiti skalūnai). Randami prekambro kristaliniame pamate. Skalūnų yra daugelyje šalių (ypač paveiktose kalnodaros, raukšlėdaros, regioninio metamorfizmo teritorijose). Skalūnai naudojami kurui, bitumui (degieji skalūnai), kaitrai atsparioms medžiagoms (kianitinis, silimanitinis skalūnas), stogų dangai, apdailos medžiagoms (molio, chloritinis skalūnas), silikatinėms plytoms (silicinis skalūnas) gaminti, iš jų išgaunamos dujos (degieji skalūnai). Daugelis skalūnų – metalų rūdos (vario, magnetito skalūnas).

2271