skalūnuotùmas, skalūninę tekstūrą turinčių uolienų gebėjimas lengvai skilti plonomis plokštelėmis, plytelėmis arba lapeliais. Būna pirminis (singenetinis) ir antrinis (epigenetinis) skalūnuotumas. Pirminis skalūnuotumas atsiranda tankėjant uolienoms dėl sedimentacijos arba diagenezės, antrinis – dėl uolienų metamorfizmo. Skalūnuotumas ypač būdingas uolienoms, turinčioms plokštelių, žvynelių formos mineralų (žėručių, chloritų), kurių plokštumos veikiant slėgiui pakreipiamos statmenai mineralų slėgimo ašiai. Skalūnuotumas – metamorfinių uolienų (skalūnų, gneisų) tekstūrinis požymis.
skalūnuotumas