skapolitai

skapoltai (gr. skapos – stulpas + lithos – akmuo), silikatų klasės, karkasinių aliumosilikatų grupės mineralai. Sudaro marialito Na₄(Cl)[Al₃Si₉O₂₄] ir mejonito Ca₄(CO₃)[Al₆Si₆O₂₄] izomorfinę eilę; jų mišiniai – dipiras, miconitas. Būna geležies, magnio, titano, mangano priemaišų. Kristalai tetragoninės singonijos, prizmių, pavienių stulpelių formos (kartais iki 20 × 50 cm dydžio), sudaro įvairaus dydžio stulpelių sąaugas, grūdėtus agregatus. Bespalviai, dėl priemaišų balti, pilki, pilkai žalsvi, geltoni, melsvi iki violetinių. Blizgesys stiklo, perlamutro. Pusiau skaidrūs arba skaidrūs. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 5–6. Tankis 2500–2800 kg/m³. Dažniausiai skapolitai susidaro metasomatinių procesų metu. Randami marmuruose, amfibolituose, gneisuose, gabruose, norituose, t. p. pegmatituose ir hidroterminės kilmės gyslose. Stambūs violetinės ir geltonos spalvos kristalai naudojami kaip juvelyriniai akmenys.

pailgi skapolitų kristalai uolienoje

Skapolito telkinių yra Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kenijoje, Norvegijoje, Rusijoje (Užbaikalėje, Urale), Suomijoje, Tanzanijoje, Tadžikijoje (Pamyre).

2961