skara (šilkas, 1900; © Marijampolės kraštotyros muziejus)
skarà, ant galvos ir pečių gaubiamas, surišamas arba susegamas drabužis. Būna stačiakampio, rečiau trikampio formos. Didesnė ir šiltesnė už skarelę.
Lietuvoje skarų fragmentų rasta 8–13 amžiaus kapuose. Jų būta puoštų žalvariu, susegamų vienu arba dviem žalvariniais smeigtukais. 18 amžiuje–19 amžiaus pirmoje pusėje dėvėtos namuose austos ir fabrikinės didelės keturkampės vilnonės, pusvilnonės (gobtasi nuo šalčio, vėjo, darganos), marškonės, medvilninės, šilkinės vienspalvės arba įvairių raštų skaros: languotos, dryžuotos, raštuoto audimo, gėlėtos. Nuo 20 amžiaus pradžios kasdieninės skaros miestuose dėvėtos retai, vis rečiau ir kaimuose; ilgiausiai (iki 20 amžiaus 7 dešimtmečio) – Dzūkijoje. Į tolimesnę kelionę moterys neišvykdavo be skaros (sulankstytą nešdavosi ant rankos, prireikus apsigaubdavo), per šventes į skaras susupdavo kūdikius. Vėliau paplito ir trikampės rankomis nertos skaros.
žemaitės skaros kampas (vilna, medvilnė, 19 amžiaus pabaiga)
Aukštaičių skaros dažniausiai pilkos, rudos, natūralios juodos spalvos, languotos ryškesnių spalvų siūlų ruoželiais, kartais austos iš dviejų–trijų spalvų siūlų. 20 amžiaus antroje pusėje paplito didelės šilkinės skaros, vadinamosios gaubtinės (gaubdavo jaunąją).
Seniausios dzūkių skaros austos dvinytės iš dviejų spalvų (rudų ir žalių, burokinių ir žalių, baltų ir juodų) siūlų smulkiais langeliais, kartais su ryškesnių siūlų ruožu kraštuose. 19 amžiaus pabaigoje vilnonės arba pusvilnonės skaros austos tamsesnės, pilkesnės, languotos ryškesniais ruoželiais.
Žemaičių skaros dažniausiai skersadryžės, daugiaspalvės, kartais su kutais. Mėgstama tamsiai mėlyna, ruda, balta, geltona, raudona, samaninė spalva. 19 amžiaus pirmos pusės skaros spalvingos su šviesiu ruožu viduryje, 19 amžiaus antroje pusėje – tamsesnės. Žemaičių dėvėtos ir baltos vilnonės skaros, šilkinės pradėtos dėvėti 18 amžiaus pabaigoje, paplito 19 amžiaus pabaigoje.
Kapsės ir zanavykės audė vilnones, kartais pusvilnones su tamsios, sulanguotos ryškesnės spalvos ruoželiais skaras su kutais, dėvėjo ir pirktines storas, languotas vilnones ir plonas gėlėtas, taip pat šilkines. Didelės skaros kapsių ir zanavykių ryšėtos rečiau nei kituose regionuose.
S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.–XX a. pr. Vilnius 1974; I. Nėnienė Didžiosios skaros Lietuvoje: Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Vilnius 2006.