skarifikuotas Omo slėnio mursių genties narys (Etiopija)
skarifikãcija (lotynų kalba scarificatio – pradraskymas), skarifikãvimas, tradicinis ritualinis veido ir kūno dekoravimas randais ir jų ornamentais. Dažnai naudota vietoj tatuiruočių, kurios dėl tamsios odos spalvos būtų nematomos. Randai formuojami viršutinius odos sluoksnius įpjaunant skalpeliu ar kitu aštriu instrumentu arba deginant įkaitintu įrankiu. Kartais į žaizdą įšvirkščiama dažų, rašalo, įtrinama pelenų (maorių moko), dedami kokie nors objektai. Nuo seniausių laikų būdinga Afrikos (Sudano, Čado, Benino, Dramblio Kaulo Kranto, Etiopijos, Nigerijos, Kenijos, Tanzanijos, Mozambiko, Angolos), Okeanijos (Papua Naujosios Gvinėjos, Naujosios Zelandijos), Australijos tautoms. Randų raštai rodė priklausomybę tautai, genčiai, klanui, taip pat socialinį statusą. Kartais randų ornamentai tapdavo asmens skiriamuoju ženklu (maorių moko). Dažnai skarifikuota pasiekus tam tikrą amžių, brandą (iniciacijos apeigos), statusą (vedyboms pasirengusi, pagimdžiusi moteris), pažymint svarbų įvykį. 21 amžiaus pradžioje Vakarų Afrikoje yra genčių, kurių dauguma narių skarifikuoti. Benino betamaribės genties vaikai pirmą kartą skarifikuojami sulaukę dvejų–trejų metų – taip įvedami į genties bendruomenę, pavedami protėvių globai. Skarifikuotojo amatas perduodamas iš kartos į kartą. Skarifikacija atlieka ir kūno puošybos funkciją.