Skarijòtas, Karijòtas (sen. vok. Schoriat) ? apie 1284 ar 1285Dauguvos kairysis krantas, lietuvių kunigaikštis ir karvedys. Veikiausiai turėjo valdų Aukštaitijos šiaurėje. Apie 1284–85 žiemą surengė antpuolį į Livoniją (į jos pietinę dalį Latviją), su nedidele kariauna perėjo užšalusią Dauguvą netoli Aizkrauklės ir užpuolė Rygos arkivyskupo valdas. Sužinojęs, kad Livonijos ordino Aizkrauklės komtūras ir Rygos arkivyskupo Koknesės vietininkas renka karius antpuoliui atremti, Skarijotas su grobiu skubiai grįžo į Dauguvos kairįjį krantą. Aizkrauklės ir Koknesės kariams priartėjus, Skarijotas įsakė apsitverti medžių užtvaromis. Livoniečiai jas pralaužė ir sumušė lietuvius. Žuvo Skarijotas ir apie 60 kariauninkų, dalis pabėgo pėsti, palikę žirgus, ginklus ir grobį. Žuvo tik du ordino riteriai. Istorikų Z. Ivinskio ir E. Gudavičiaus nuomone, tikslesnis yra Karijoto vardas, latvių archeologas Ē. Mugurēvičius sieja jį su Skirjoto vardu ir Skirjočių kaimu Radviliškio apylinkėse.
2556