skarlatinà (scarlatina; it. scarlatto – purpurinis), ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga angina ir odos bėrimas.
Sukėlėjai
Sukėlėjas – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama oro lašiniu būdu nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio sergančio žmogaus arba sveiko bakterijų nešiotojo, kartais – per žaizdas ar lytinių organų gleivinę sąlyčio būdu ar per užkrėstus daiktus. Retai užsikrečiama per užkrėstą maistą. Patekusios į nosiaryklę bakterijos dauginasi ant tonzilių, ryklėje ir sukelia anginą. Jos išskiria toksinus, tarp jų ir eritrogeninį egzotoksiną, kuris sukelia skarlatinai būdingą bėrimą. Dažniausia serga 2–8 metų vaikai. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, bet galima susirgti ir kartotinai. Inkubacinis laikotarpis – 2–7 dienos.
Ligos eiga
Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas. Padidėja ir būna skausmingi kaklo limfmazgiai, patinsta ir parausta žiočių lankai ir tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų. Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnaša, pro kurią matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą penktą dieną liežuvio apnašos nusivalo, liežuvis pasidaro panašus į avietę. Praėjus 12–48 valandoms nuo karščiavimo pradžios atsiranda skarlatinai būdingas bėrimas: raudonos dėmelės apie ausis, ant kaklo, krūtinės, pažastyse, kirkšnyse, per 24 valandas bėrimas išplinta po visą kūną. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies ir smakro trikampis. Ryškiausi bėrimai būna odos raukšlėse. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Oda lupasi ryškiausiai pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose, lupimasis gali trukti iki 6 savaičių. Negydant gali atsirasti komplikacijų: plaučių, ausų uždegimas, paratonzilinis pūlinys, meningitas, osteomielitas. Praėjus 2–3 savaitėms atsiranda vėlyvųjų ligos komplikacijų: reumatinė karštinė, postreptokokinis glomerulonefritas, sąnarių pažeidimas.
Diagnostika ir gydymas
Skarlatina nustatoma pagal klinikinius požymius, atlikus laboratorinius tyrimus (bendrą kraujo tyrimą, greitą streptokokų nustatymo testą, ryklės nuograndų pasėlį, antistreptolizino titrą). Gydoma antibiotikais.