skerssnùkis (Chondrostoma nasus), paprastàsis skerssnùkis, skersasnùkis, paprastàsis skersasnùkis, karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos žuvis. Paplitęs Europos upėse, įtekančiose į Šiaurės jūrą ir Baltiją, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų upėse. Kūno ilgis 20–40 cm, rečiau iki 50 cm, masė iki 2,5 kg (dažniausiai sugaunami iki 800 g). Nugara pilka, šonai sidabriški. Žiotys apatinės su kremzliniu aštriu apatiniu žandu. Gyvena vidutinės tėkmės upėse. Telkiasi į tuntus, žiemoja upių duobėse. Minta siūliškais dumbliais, kuriuos nugrando nuo akmenų, dugno gyvūnais arba detritu. Lytiškai subręsta 4–5 metų. Neršia balandžio–gegužės mėnesiais žvirgždėtose ir akmenuotose vietose. Neršto metu patinų kūnas patamsėja, ant jo išauga spuogai. Skerssnukiai svarbūs upių ekosistemų pusiausvyrai palaikyti, nes, valydami dugno paviršius nuo dumblių, gerina vandens kokybę, sudaro palankias sąlygas neršti ūsoriams, žiobrams, salačiams ir kitoms vertingoms žuvų rūšims. Skerssnukiai Lietuvoje gyveno Nemuno baseino upėse, nuo 1990 jų labai sumažėjo. 2000 įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, nuo 2003 buvo nebesugaunamas. Skerssnukių nykimo priežastys yra migraciją į nerštavietes ribojančios užtvakos, natūralių buveinių (upių rėvų, sraunumų) naikinimas, upių tarša. Nuo 21 a. pradžios Lietuvos žuvininkystės tarnyba vykdo skerssnukių populiacijos atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose programą. 2019 į Lietuvos upes buvo išleista 15 tūkst., 2020 – 23 tūkst., 2022 – Šventosios upėje 31 tūkst., 2023 – 22,5 tūkst. skerssnukių.
skerssnukis
974
-skersnukis