skiaskòpija (gr. skia – šešėlis + skopeō – žiūriu), akies laužiamosios gebos (refrakcijos) nustatymo metodas. Pagrįstas akies vyzdžio švytėjimu, atsirandančiu apšvietus akį spindulių pluoštu, atsispindinčiu nuo veidrodžio. Daroma specialiu prietaisu – skiaskopu. Gydytojas apšviečia tiriamą akį ir stebi šešėlio judėjimą sukiodamas skiaskopą apie horizontalią ir vertikalią ašį. Skiaskopija padeda nustatyti, ar akies refrakcija yra normali, ar sutrikusi.
2271