skiautėtalapis fikusas

skiautėtalãpis fkusas (Ficus carica), šilkmedinių (Moraceae) šeimos fikuso (Ficus) genties rūšis. Dar vadinamas figmedžiu. Savaime paplitęs Pietų Europoje, Centrinėje, Pietų ir Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje, daug kur auginamas.

Gausiai šakotas 3–10 m aukščio lapus metantis medis arba krūmas. Lapai pražanginiai, 10–20 cm ilgio ir panašaus pločio, širdišku pamatu, su 2–5 skiautėmis. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į rutuliškus arba kriaušės pavidalo uždaruosius žiedynus. Žiedai išsiskleidžia žiedyno viduje.

Laukinių skiautėtalapių fikusų žiedus apdulkina plėviasparniai, kultūrinių augalų žiedai savidulkiai arba vaisiai užsimezga be apdulkinimo. Subrendęs vaisynas – 3–5 cm skersmens, sultingas, raudonai violetinis arba gelsvas, vadinamas figa. Vaisius – riešutėlis. Skiautėtalapiai fikusai auginami Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje šilto klimato srityse dėl valgomų vaisynų – figų. Jų minkštimas saldus, rausvas, valgomos šviežios arba džiovintos. Džiovintose figose kaupiasi iki 65 % angliavandenių, apie 1 % aliejų, apie 3 % baltymų, daug B grupės vitaminų, kalio, kalcio, fosforo, magnio, taip pat gana daug flavonoidų ir polifenolinių junginių. Daugiausia skiautėtalapių fikusų plantacijose auginama Turkijoje ir Egipte. Kasmet pasaulyje išauginama apie 1 mln. tonų figų, iš jų apie 280 tūkst. tonų Turkijoje, apie 170 tūkst. tonų Egipte.

skiautėtalapis fikusas

Lietuvoje skiautėtalapiai fikusai auginami kambariuose, oranžerijose kaip dekoratyviniai augalai. Kambariuose auginami kai kurių veislių skiautėtalapiai fikusai veda vaisius.

849

-figmedis