skiedinỹs, smulkiagrūdis betonas, konstrukcinių elementų jungiamoji arba paviršių dangos medžiaga. Rečiau naudojamas plonasieniams gaminiams.
Savybės ir gaminimo technologijos
Plastiškesnis ir ne toks stiprus kaip betonas. Pagal tankį būna sunkusis (daugiau kaip 1500 kg/m3, gaminamas su paprastuoju smėliu) ir lengvasis (mažiau kaip 1500 kg/m3, su lengvuoju – keramzito, perlito – smėliu). Stipris gniuždant iki 15 MPa. Skiedinio mišinys gaminamas iš rišamosios medžiagos (cemento, kalkių, gipso, molio, bitumo, polimero arba kelių rišamųjų medžiagų mišinio), smulkaus užpildo (dažniausiai smėlio) ir vandens. Kartais dedama priedų, kurie daro skiedinio mišinį plastiškesnį (molio, maltos klinties, techninio muilo), dekoratyvesnį (pigmentų, žėručio, marmuro grūdelių), neužšąlantį neigiamoje temperatūroje (natrio nitrito, kalcio chlorido), greičiau kietėjantį (potašo), nepraleidžiantį vandens (kalcio nitrato, natrio aliuminato, geležies chlorido). Ruošiant skiedinį visos medžiagos sumaišomos iš karto (šlapiasis skiedinys) arba tik sausosios (sausasis skiedinio mišinys); vanduo įmaišomas klojimo vietoje. Komponentai sumaišomi skiedinmaišėmis, kartais priverstinėmis betonmaišėmis. Skiedinmaišės būna periodinės ir nuolatinės, dažniausiai priverstinio maišymo (maišoma mentėmis, pritvirtintomis prie sukamų velenų nejudančiame arba sukamame būgne), stacionarios ir kilnojamos (jose paprastai maišomi sausieji mišiniai).
skiedinys
Vežamas savivarčiais sunkvežimiais, į klojimo vietą skiedinys tiekiamas siurbliu arba supiltas į konteinerį pakeliamas kranu. Sausasis skiedinio mišinys ruošiamas centralizuotai specializuotose gamyklose. Skiedinio mišinys kietėja paprastai normaliomis sąlygomis.
Rūšys
Skiriamas statybinis skiedinys ir geotechninis skiedinys. Statybinis skiedinys būna mūrijimo, apdailos, grindų. Mūrijimo skiedinys daromas kalkinis, cementinis, mišrusis (cementinis ir kalkinis, cementinis ir molinis). Stipris gniuždant 0,4–5,0 MPa. Šiuo skiediniu mūrijamas plytų ir akmenų mūras, užtaisomos blokinių ir plokštinių pastatų vertikalios ir horizontalios siūlės, konstrukcinių elementų sandūros, daromi pasluoksniai po įvairiomis konstrukcijomis. Apdailos skiedinys būna paprastasis (kalkinis, cementinis, kalkinis ir cementinis, kalkinis ir gipsinis, kalkinis ir molinis) ir dekoratyvusis (rišamoji medžiaga – spalvotasis arba paprastasis portlandcementis, kalkės, užpildai – kvarcinis smėlis, marmuro, granito grūdeliai, priedai – pigmentai, žėrutis, plastifikatoriai); šiais skiediniais tinkuojamos pastatų vidaus ir išorės sienos. Grindų skiedinys būna dvejopas: kaip pasluoksnis betono, akmens, keraminių plokščių ir plytelių grindims ir kaip liejamųjų grindų pagrindinė medžiaga. Grindų pasluoksnio skiedinys dažniausiai cementinis, nedidelio slankumo (mažesnio kaip 3,5 cm), 7,5–15 MPa stiprio gniuždant. Liejamųjų grindų skiedinys būna cementinis, į kurį kartais įmaišoma bazalto, granito, marmuro grūdelių (teraco skiedinys), asfaltbetoninis, polimerinis (su polivinilacetato, poliuretano, furaninės, akrilinės, epoksidinės dervos, polimercemenčio rišamąja medžiaga ir kvarcinio smėlio užpildu) su plastifikatoriais, pigmentais, kitais priedais. Jis stiprus, atsparus dėvėjimui, gana dekoratyvus. Specialusis skiedinys yra tam tikros paskirties arba atsparus kokiam nors aplinkos poveikiui arba keliems poveikiams. Vandens nepraleidžiančio skiedinio rišamoji medžiaga yra plėtrusis cementas arba portlandcementis su kalcio nitratu, natrio aliuminatu, geležies chloridu arba kitais priedais. Užpildas – smėlis, santykis 1:2, 1:3. Naudojamas gelžbetoninių vamzdžių ir kitų požeminių arba drėgmėje eksploatuojamų konstrukcijų hidroizoliacijai, drėkstančių patalpų grindų pasluoksniui ir grindų dangai. Sulfatams atsparus skiedinys gaminamas iš sulfatams atsparaus cemento, kvarcinio, granitinio, andezitinio smėlio ir skystojo stiklo. Karščiui atsparus skiedinys naudojamas konstrukciniams elementams, trumpą laiką veikiamiems aukštos temperatūros. Rišamoji medžiaga – aliuminatinis cementas, portlandcementis ir skystasis stiklas, užpildai – šamoto, dinaso grūdeliai, šlakas, kūryklų pelenai, degto molio laužas, priedai – ugniai atsparus molis, bentonitinis molis, plastifikatoriai. Akustinis skiedinys yra lengvas (600–1200 kg/m3), akytas ir slopina triukšmą. Rišamoji medžiaga – portlandcementis, šlakinis portlandcementis, kalkės, gipsas, magnezinis cementas, užpildas – lengvas (pemzos, tufo, šlako, perlito, keramzito) smėlis. Jonizuojančiosios spinduliuotės nepraleidžiantis skiedinys naudojamas spinduliuotę skleidžiančių patalpų izoliacijai (sienų, grindų, lubų dangai). Jo tankis daugiau kaip 2200 kg/m3. Rišamoji medžiaga – portlandcementis, šlakinis portlandcementis, kalkės, užpildas – barito smėlis ir milteliai. Geotechninis skiedinys būna gręžimo, injekcinis ir tamponavimo. Gręžimo skiedinys pumpuojamas į gręžskylę siurbliu; cirkuliuoja gręžskylėje, suardytos uolienos daleles išplauna į žemės paviršių, aušina ir tepa gręžimo antgalį, sutvirtina gręžskylės sieneles. Daromas iš vandens ir molio, kartais ir priedų (naftos, barito, flokuliantų ir kitų). Injektuojamasis skiedinys švirkščiamas į silpną smėlinį arba plyšėtą gruntą ir kietėdamas jį sutvirtina. Daromas iš rišamosios medžiagos (cemento, molio) ir vandens, kartais ir priedų. Tamponuojamasis skiedinys naudojamas iškasų (šachtų, tunelių) sienelių sutvirtinimui ir hidroizoliacijai. Rišamoji medžiaga – portlandcementis, sulfatams atsparus portlandcementis, tamponuojamasis cementas, užpildas – smėlis, priemolis; kartais dedama priedų. Tankis 1650–2000 kg/m3, stipris gniuždant iki 10 MPa.
Istorija
Pirmiausia skiediniui gaminti imta naudoti dumblą ir molį. Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Irane džiovintų plytų mūrui buvo naudojamas skiedinys su kalkėmis ir derva, antrame tūkstantmetyje prieš Kristų degtų plytų mūrui (Čogha Zanbilio šventykla) – stiprus skiedinys su bitumu. Egipto ankstyvųjų piramidžių kalkakmenio blokai buvo mūrijami su dumblo ir molio, molio ir smėlio, vėlyvųjų – su gipso ir kalkių skiediniu. Senovės Graikijoje 500 pr. Kr. akvedukų dangai naudotas pucolaninis skiedinys, kuris buvo atsparus vandeniui. Vėliau romėnai skiediniui naudojo trintą degtą molį (terakotą), sumaišytą su aliuminio oksidu ir silicio oksidu. Šis skiedinys nebuvo toks stiprus kaip pucolaninis, bet tankesnis ir atsparesnis vandeniui. Kinijoje apie 500 pr. Kr. buvo naudojamas skiedinys su kompozitine rišamąja medžiaga (gesintomis kalkėmis ir ryžių klijais), kuris buvo stipresnis ir atsparesnis vandeniui negu kalkinis skiedinys. Vėliau hidraulinio skiedinio technologija buvo pamiršta dviem tūkstančiams metų. Iki 19 a. vidurio, kai buvo pradėtas gaminti portlandcementis, naudotas tik kalkinis skiedinys. Lietuvoje skiedinys (mūrijimo) naudojamas nuo 13 amžiaus.