skiẽpijimas, augalų dauginimo būdas – vieno augalo (įskiepio), turinčio vieną ar kelis pumpurus, sujungimas su kitu augalu (poskiepiu), turinčiu šaknis. Skiepijant poskiepio ir įskiepio brazdo audiniai glaudžiai sujungiami. Jie suauga ir sudaro vieną organizmą – naują augalą (skiepą) su vyraujančiomis įskiepio savybėmis. Dažniausiai skiepijimu dauginamos vaisinių, uoginių ir dekoratyvinių augalų veislės. Žinoma keli šimtai skiepijimo būdų. Jie skiriasi pjūviais, daromais įskiepyje ir poskiepyje, komponentų jungimu, skiepijimo vieta, laiku. Dažniau praktikuojama 10–15 skiepijimo būdų. Medelynuose daugiausia skiepijama akiavimu. Išpjauta įskiepio akutė (pumpuras) su žievės ir plonu medienos (ar be jos) sluoksniu (apie 3 cm ilgio) įspraudžiama į poskiepyje padarytą tokio pat ilgio T raidės įpjovą (akiuojama po žieve) arba priglaudžiama šoninėje poskiepio įpjovoje (akiuojama priglaudimu). Žaizda aprišama plaušais arba sintetine plėvele. Lietuvoje dažniausiai akiuojama liepos–rugpjūčio mėnesiais tų pačių metų akute arba balandžio–gegužės mėnesiais praėjusių metų akute. Soduose skiepijant ir perskiepijant vaismedžius, dauginant kai kuriuos dekoratyvinius ir miško augalus dažnai skiepijama ūgliu. Pagal tai, kaip įskiepis sujungiamas su poskiepiu, gali būti skiepijama po žieve, sudūrimu arba pagerintuoju sudūrimu, pridūrimu, įskėlimu, šoniniu įpjovimu, trikampiu įpjovimu, suglaudimu, tilteliu. Skiepijimas po žieve: įskiepis nupjaunamas įstrižai padarant apie 3–4 cm ilgio lygų arba lenktą pjūvį ir įspraudžiamas po prapjauto poskiepio žieve. Pjūvio pusė priglaudžiama prie medienos. Skiepijimas sudūrimu (kopuliavimas): vienodo storio poskiepis ir įskiepis nupjaunami įstrižai vienodo ilgio pjūviais (skiepijant pagerintuoju sudūrimu juose padaromos įpjovos – liežuvėliai). Po to pjūviai taip suglaudžiami, kad sutaptų brazdai. Pridūrimu skiepijama tada, kai poskiepis storesnis už įskiepį. Įstrižai nupjautas įskiepis priduriamas prie poskiepio krašto. Brazdo pjūviai turi sutapti. Skiepijimas skėlimu: iš dviejų pusių nupjautas įskiepis įspraudžiamas į praskeltą poskiepį, viename krašte brazdai turi sutapti. Skiepijimas šoniniu įpjovimu: kyliškai nupjautas įskiepis įspraudžiamas į poskiepio šone padarytą įpjovą. Skiepijimas trikampiu įpjovimu: trikampiu kyliu nupjautas įskiepis įspraudžiamas į poskiepyje padarytą trikampę įpjovą. Suglaudimu (ablaktavimas) skiepijami sunkiai suaugantys komponentai. Greta augančių įskiepio ir poskiepio šonuose nupjaunama žievė ir plonas medienos sluoksnis, pjūviai suglaudžiami ir aprišama. Įskiepis žemiau skiepijimo vietos ir poskiepis aukščiau skiepijimo vietos nupjaunami tik komponentams suaugus. Skiepijimas tilteliu skirtas žaizdoms gydyti. Vienas įstrižai nupjautas įskiepio galas įspraudžiamas žievės įpjovoje žemiau žaizdos, kitas – virš žaizdos. Gali būti panaudojama žemiau žaizdos išaugusi atžala. Skiepyti ūgliais patogiausia pavasarį, kai pradeda brinkti pumpurai ir žievė lengvai atsiskiria nuo medienos (balandžio–gegužės mėnesiais). Įpjovimo ir sudūrimo būdais galima skiepyti ir šiek tiek anksčiau. Vasarą, birželio I pusėje, kol nesusidarę žiediniai pumpurai, šiųmečiais ūgliais galima skiepyti vyšnias ir trešnes. Birželio mėnesį galima skiepyti obelis ir kriaušes naudojant tų pačių metų ūglius su praėjusių metų medienos dalimi. Poskiepiai turi būti vešlūs, jau augę 1 metus skiepyne. Vis dažniau skiepijama žiemą. Žiemą skiepyti augalai laikomi drėgnai (su pjuvenomis, durpėmis) šiltoje (18–25 °C temperatūros) patalpoje (kad suaugtų), po to iki sodinimo – vėsioje (0 °C temperatūros). Sodinama į skiepyną arba į šiltnamį (vyšnios, trešnės).
Skiepijama į kamieną (medelynuose jauni poskiepiai akiuojami), į šakas (perskiepijant suaugusius medžius), į šaknies kaklelį (kai poskiepiai ploni arba kai norima, kad leistų mažiau atžalų), į šaknis. Skiepyti galima lauke (poskiepių augimo vietoje) ir patalpoje (žiemą). Kai poskiepis ir įskiepis blogai suauga arba kai norima išauginti žemaūgį vaismedį, skiepijama dar kartą (dvigubasis skiepijimas); tam reikalui naudojamas gerai suaugantis arba žemaūgis intarpas. Intarpas į poskiepį skiepijamas vienais metais, norima veislė į intarpą – kitais. Žiemą abu komponentai skiepijami iš karto; pavasarį į skiepyną jau sodinamas skiepas su intarpu.
1326
-akiavimas