Skierniewice

Skierniewice (Skernevcės), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Lodzės. Turi apskrities teises.

46 437 gyventojai (2021).

Miestas įsikūręs prie Skierniewkos upės (Vyslos baseinas). Per Skierniewices eina Varšuvos–Katowicų geležinkelis (atšaka į Lodzę). Mašinų gamyba, elektrotechnikos, maisto (pieno, vaisių ir daržovių), stiklo, siuvimo, odos pramonė.

Sodininkystės ir gėlininkystės mokslinio tyrimo institutas, daržininkystės mokslinio tyrimo institutas; apie 100 ha eksperimentinių sodų ir daržų. Aukštoji ekonomikos ir humanitarinių mokslų mokykla, specialioji aukštoji mokykla. Miesto, pedagogikos bibliotekos. Geležinkelių muziejus. Šiuolaikinio meno galerija.

Kasmetinė Skierniewicių gėlių, vaisių ir daržovių šventė; tarptautinės parodos ir mugės. Netoli Skierniewicių yra Bolimówo kraštovaizdžio parkas.

Architektūra

Renesansiniai arkivyskupų rūmai (17 a. pirma pusė, klasicizmo bruožų įgavo apie 1762, architektas E. Schroegeris, rekonstruoti apie 1832, manoma, architektas A. Idźikowskis ir po 1872, architektas I. Monighetti) su angliškuoju parku (18 a. antra pusė), Aleksandrijos vila (dar vadinama Medžioklės, 1841, manoma, architektas A. Idźikowskis), klasicistinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (1781, architektas E. Schroegeris, varpinė, 19 a.), neorenesansinė rotušė (1847, architektas H. Marconi), neogotikiniai geležinkelio stoties rūmai (1874, architektas J. Heurichas, restauruoti 1922, 2003), Įgulos cerkvė (1903, neoklasicizmo bruožų įgavo 1929, architektas J. Łukasikas, dabar Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia).

Istorija

Pirmą kartą paminėtos 1360. 1457 gavo miesto teises. Nuo 17 a. – arkivyskupo ir Lenkijos primo rezidencija, čia rinkdavosi arkivyskupo teismai. 17 a. viduryje užimtos ir sugriautos Švedijos kariuomenės. 18 a. suklestėjo.

Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Prūsijos karalystei, 1807–15 priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei).

1884 čia buvusioje caro rezidencijoje susitiko Austrijos‑Vengrijos, Rusijos ir Vokietijos imperatoriai.

Per I pasaulinį karą vyko Rusijos ir Vokietijos kariuomenių mūšiai, kuriuose vokiečiai panaudojo fosgeną. 1915 miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. Tarpukariu Skierniewicės atstatytos.

Per II pasaulinį karą 1939 naciai sušaudė apie 4000 miesto žydų, 1940–41 veikė getas. 1875–41, 1945–75 apskrities, 1975–98 – vaivadijos centras.

2271