skltuvas, akmeninis arba geležinis įrankis kibirkščiai įskelti, nešiotas maišelyje prie juostos. Lietuvoje naudotas nuo 1 a. iki 20 a. pradžios. Seniausi akmeniniai skiltuvai randami senovės gyvenvietėse ir vyrų kapuose. Iki 4–8 a. naudoti akmeniniai keturkampio pjūvio plokšti ovalūs arba keturkampiai skiltuvai. Nuo 4 a. randama ir geležinių (virbalo su kilpele viename gale formos) skiltuvų. 10–11 a. paplito geležiniai pailgos plokštelės su smailėjančiais užlenktais į viršų ir susuktais į spiralę galais skiltuvai. Nuo 13–14 a. naudoti ir ovalo formos skiltuvai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje skiltuvas buvo 0,5 cm storio, 6–10 cm ilgio ir 2–3 cm pločio plieninė, kartais ornamentuota plokštelė, ja skeliama į titnagą.
geležinis skiltuvas (10–13 a., Apuolės kapinynas; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
akmeninis skiltuvas (5–8 a. Šatrijos piliakalnis, Telšių rajono savivaldybės teritorija)
L: P. Dundulienė Namų židinio kultas Lietuvoje / Istorija 1964 t. 6.
1362